Įstatai bet kurios klasės individui, kad pasiekti atsiskiriantį mąstymą Jis turi nepaliaujamai buvoti baimėje, kad mirs, tuo neturėdamas galimybės arba laiko suvokti savo minties apie save kaip svetimą objektą šiai minčiai apie mirtį bei suvokti pačią šią mintį kaip svetimą, visų pirma jam pačiam, visos savo praeities ir dabarties objektu. Tai – Kilni Baimė. Jis… Read More: A. M. Piatigorskis Documenta »
Antikos filosofijai Merabas Mamardašvilis yra skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 m., kitą – 1980 m. Deja, pirmojo paskaitų kurso išliko tik fragmentai. Publikuojamas tekstas yra šio kurso pirma, nepilnai išlikusi paskaita. — (Vertėjo pastaba) — Merabas Mamardašvilis Antikos filosofijos paskaitos (1979) Pirma paskaita …aš nesuvokiu garso tol, kol jis man yra kažko kito ženklas.… Read More: Antikos filosofijos paskaitos. Pirma paskaita (1979) »
1841 m. rugsėjo 29 Sørenas Aabye Kierkegaardas apgynė filosofijos magistro disertaciją „Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą“. Šį darbą jaunasis Siorenas parašė daniškai – netradiciškai tam laikmečiui (ir tik gavęs karaliaus leidimą), nes jautė, kad gimtoji kalba leis geriausiai atskleisti ironijos temą. Tiesa, disertaciją jam teko apginti pagal to meto tradiciją – lotyniškai. Ir tai… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (I) »
L. Šestovo knyga apie Kierkegaardą, galbūt geriausia jo knyga, yra puikiai išversta į prancūzų kalbą. Ji nuostabiai parašyta, kaip ir daugelis šio autoriaus knygų. Pagrindinė autoriaus mintis šioje knygoje išreikšta labai koncentruotai ir aiškiai, jeigu, žinoma, galima reikalauti aiškumo iš mąstytojo, kuris neigia mintį ir kovoja su pažinimu. Formalus knygos trūkumas yra varginantis vieno ir… Read More: Levas Šestovas ir Kierkegaardas »
Ludwig Wittgenstein. Išgirdus šią pavardę, iškyla daugelis galimų asociacijų: ekscentriškas genijus, lėmęs ir lemiantis didžiąją dalį šiuolaikinės minties trajektorijos; kaimo vaikų mokytojas; multimilijonieriaus sūnus; keistuolis, bandęs būti paprastu… Nors truputį filosofine mintimi besidomintys, net trumpam įėję į „liaudies išminties“ lobyną Vikipediją, ras ir tuo pačiu prisimins kažkur girdėtą Wittgensteinui priklausančią garsiąją frazę „Apie ką negalime… Read More: Ludwig Wittgenstein. Paskaita apie etiką »
Šį tekstą 1920-ųjų birželio 12 dieną parašė aštuoniolikmetis Aleksandras Koževnikovas, vėliau išgarsėjęs Alexandre’o Kojève’o pavarde. Tekstas buvo aptiktas mąstytojo archyve ir įdomus tuo, kad jis parašytas rusų kalba, ankstyvoje jaunystėje, dar prieš emigraciją iš sovietinės Rusijos. Be to, tekstas yra išskirtinis, nes jame galima užfiksuoti šio mąstytojo, padariusio didžiulę įtaką prancūzų intelektualiniam sluoksniui, minties pradžią. Didžiąją… Read More: Descartes ir Buda »
Sausio 30-ąją gimė Aleksandras Piatigorskis (1929–2009), vienas žymiausių XX a. rusų filosofų. Kalbinio ištvirkavimo laikmetyje jis buvo – nepabijokime šio žodžio – filosofas. Savo akademinę veiklą pradėjęs kaip Indijos mąstysenos sistemų tyrėjas, vėliau suartėjo su intelektualų ratu (Jurijumi Lotmanu, Vladimiru Toporovu ir kitais), davusiu pagrindą susikurti Tartu-Maskvos semiotikos mokyklai. Tačiau esminę įtaką Piatigorskiui, kaip filosofui, t.… Read More: Palaikant Glucksmanną »