A. M. Piatigorskis Documenta

pagal | 2012 06 30

Įstatai bet kurios klasės individui, kad pasiekti atsiskiriantį mąstymą

  1. Jis turi nepaliaujamai buvoti baimėje, kad mirs, tuo neturėdamas galimybės arba laiko suvokti savo minties apie save kaip svetimą objektą šiai minčiai apie mirtį bei suvokti pačią šią mintį kaip svetimą, visų pirma jam pačiam, visos savo praeities ir dabarties objektu. Tai – Kilni Baimė.

  2. Jis turi giliai niekinti savyje visa, kas žema ir smulkmeniška (pavyzdžiui: nuoskauda, pavydas ir pagieža), visa tai, ką jis įprato pastebėti kituose ir ką pamiršo atreflektuoti savyje. Tai – Kilni Panieka.

  3. Jis turi nepaliaujamai stengtis nutraukti bet kokių negatyvių faktorių priėmimą, ateinančių ir veikiančių, nesvarbu, ar iš visuomenės, ar iš artimųjų ar tolimųjų asmenų pusės, matydamas juose1 grynai prieš jį patį nukreiptus veiksmus, bet ir matyti juose savo protinių gebėjimų užkardas, kurių priežastis – jis pats. Tai – Kilni Pastanga.

  4. Jis turi visiškai ignoruoti kitų žmonių tiek teigiamus, tiek neigiamus vertinimus, nukreiptus į jo elgesį ir gyvenimo būdą.Kadangi jo elgesys – tai jo paties darbas su savo mąstymu, o jo gyvenimo būdas – tai ne daugiau kaip besikeičiantys juokdario ar aktoriaus vaidmenys, kuriuose jis vaidina patį save. Jo darbinis šūkis turėtų būti: „Lascia dir le genti“ (Žmonės tegul kalba – Dante). Jis mato savo socialinio statuso nerealumą ir nesirūpina savo eto-loginiu rangu. Tai – Kilnus Ignoravimas.

  5. Jis turi aiškiai suprasti, kad bet koks ne jo paties pasiektas žinojimas (filosofija, mokslas, kas bebūtų) jau pačiu įtrauktumo į jo sąmonės lauką faktu (nesvarbu, ar tai atsitiko dėl lemties ar atsitiktinai) yra duodantis jam unikalią galimybę savikaitai. Tai – Kilnus Supratimas.

  6. Jis turi būti maksimaliai atidus tam, kas vyksta čia ir dabar, kad atlikti visų atsirandančių faktų, įvykių ir aplinkybių, esančių vidiniu pretekstu jo mąstymui, sąmoningą neutralizaciją tam, kad viską atmestų savo paties mąstymu. Tuomet jie2 reflektuojami kaip mąstymui svetimi ir nereikšmingi jam pačiam, kaip mąstančiam apie juos. Tačiau jei jis atpalaiduotų savo dėmesį nuo jų (faktų ir t. t.) nors akimirkai, šie iš karto taptų jam tiek reikšmingi ir svarbūs, kiek jie svarbūs vidutiniam mąstančiajam, tai yra nemąstančiam žmogui. Tuomet jis prapultų – tiek kaip mąstantysis, tiek kaip asmenybė. Tai – Būtina Atida, kuri negali būti dėkinga kaip visa, kas būtina.

  7. Net supratęs neįmanomybę išpildyti visus šešis Įstatų punktus, jis tuo labiau turi siekti jų išpildymo.

    Aleksandras Piatigorskis, 2009 m. sausio 24 d.

 

 Rigas Laiks, 2012 pavasaris, p. 47.

Vertė Virginijus Gustas

  1. faktoriuose – V. G.
  2. faktai, įvykiai, aplinkybės – V. G.

1 komentaras

  1. Dante "Skaistykla", 5 giesmė

    Vien dietro a me, e lascia dir le genti:
    sta come torre ferma, che non crolla
    già mai la cima per soffiar di venti

    Eime. Ką reiškia tauškalai visoki,
    Jei stovi tu lyg bokštas išdidus,
    Kuris atlaiko viesulą bet kokį?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.