Gruzinų filosofo Merabo Mamardašvilio pranešimas „Filosofija ir asmenybė“, perskaitytas Rusijos mokslų akademijos Psichologijos instituto metodologiniame seminare 1977-ųjų kovo 3 d. *** Nežinau, ar mano kalba sugebės atsakyti į jūsų, psichologų, lūkesčius ir ar ji sutaps su kuria nors pagrindine jūsų veiklos kryptimi – tikėtina, ir net geriau, kad nesutaptų, o būtų tam tikru požiūriu iš šalies. Galbūt… Read More: Filosofija ir asmenybė »
Tai, ką netrukus perskaitysite, tėra bandymas sekti paskui Rytų išminčių Laozi neišeinant pro duris arba bent jau pamatyti kelią nedirsčiojant pro langą. Pateikiame dviejų žmonių – Levo Tolstojaus ir Dalios Švambarytės – Laozi ištarmių vertimus ir trečio žmogaus, taip pat ieškančio savojo takelio, subjektyvias pastangas tuodu vertimus suvesti draugėn. Įžanginiai tekstai ir Levo Tolstojaus į… Read More: Laozi ištarmės, atrinktos Levo Tolstojaus »
Lapkričio 19-oji – rusų mąstytojo Levo Šestovo mirties diena. Apie pačią mirtį jis kalbėjo, kad „ir gyviesiems, ir mirštantiesiems mirtis yra ir turi būti klausimu“. Taigi prisimename šį iškilų žmogų. Levas Šestovas (1866–1938) buvo vienas įdomiausių Rusijos sidabro amžiaus kultūros atstovų, savo išskirtine laikysena ryškiai skyręsis nuo kitų dvidešimtojo amžiaus pradžios mąstytojų. Jis sukūrė nepakartojamą… Read More: Levo Šestovo minčių dienoraštis »
1979 m. pensijon išėjęs žurnalistas I. F. Stone’as žurnale The New York Times Magazine rašė apie naujai aptiktą pasitenkinimą senovės graikų kultūros studijomis bei viltį išknisti „paskutinę sensaciją“, kuri išsklaidytų miglą, vis dar supančią Sokrato bylą, tą cause célèbre, jau kelis šimtmečius vedančią iš proto tyrinėtojus ir istorikus. Jis manė radęs naujų įrodymų, kurie leidžia naujai pažvelgti… Read More: Sokrato byla I. F. Stone’o akimis »
Naktį ežere, kanojoje, mes niūniuojame, tykiai dainuojame, perimdami bangų ir raibulių ritmą, varlių ir cikadų balsus. Ritmas ir balsai prasitęsia savaime. Niūniavimo tempas, tykus dainavimas nekyla mūsų iniciatyva. Mus priglobia gamtos ritmas, kuris atliepia mūsų balse, sužadina mūsų balsų skambėjimą. Kalbėti – tai rodyti iniciatyvą, turėti intencijų. Atsižvelgiant į atitinkamas situacijas ir įvykius, kalbame tvarkingai… Read More: Alphonso Lingis. Gundymas »
Kada įeini į Picasso kambarį S. I. Ščiukino galerijoje, apima šiurpios baimės jausmas. Tai, ką jauti, susiję ne tik su daile ir meno likimu, bet ir su pačiu kosminiu gyvenimu ir jo likimu. Ankstesniame galerijos kambaryje buvo užburiantis Gauguinas. Ir atrodo, kad išgyvenai paskutinę šio gamtinio gyvenimo laimę, įkūnyto, kristalizuoto pasaulio grožį, gamtos saulėtumo sotumą.… Read More: Nikolajus Berdiajevas. Picasso »
Pristatome Çiğdem Dürüşken straipsnio „Lopyti kūnai“ vertimą iš turkų kalbos. Straipsnio autorė stažavosi „Universita Italiana Per Stranieri“ (Perudžija). 2001 metais tapo profesore. Jos tyrimų sritys: lotynų kalbos gramatika, graikų-romėnų minties istorija, senovės Romos religija ir retorika, ikisokratikai, helenistinio laikotarpio bei viduramžių filosofinė terminologija. Verčia graikų ir romėnų klasiką į turkų kalbą. Ji yra Antikos studijų… Read More: Lopyti kūnai »