Pradedant kalbėti apie kino filosofiją, norom nenorom į pirmas gretas išeina prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as ir dvi jo knygos „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“ ir „Kinas 2: vaizdinys-laikas“. Šios knygos yra tas pagrindas, nuo kurio atsispyrus galima kurti savas teorijas, susijusias su kinu, su kino filosofija, su politika ir taip toliau. Šios Deleuze’o knygos – tai „sodas… Skaityti toliau »
(Trumpi pamąstymai apie kalbą, laukinę gamtą ir kinematografiją.) Ar kada jautėte hipnotizuojančią akvariumo galią? Ar buvote didžiuliame okeanariume, kuriame patys jautėtės lyg akvariume, nes iš visų pusių juda, lekia, raitosi ir skrodžia vandenį įvairiausių formų, dydžių ir spalvų žuvys? Gal tokią akimirką klausimas „ar žuvys sapnuoja sapnus“ tampa nebe juokingas, o įgauna prasmę, kurią ne… Skaityti toliau »
Mes visi esame giliau ar paviršutiniškiau susipažinę su holivudiniu pasaulio pabaigos kino pasauliu. Visi per savo gyvenimą matėme nors vieną ekranizuotą pasaulio pabaigos scenarijų – griūvantį Los Andželą, degančią Laisvės statulą ar užliejamą visą Žemės planetą. Slavojus Žižekas sakė, kad jeigu iš tiesų įvyktų pasaulio pabaiga, mes patirtume déjà vu efektą (dėl to, kiek daug… Skaityti toliau »
„Kodėl gamta žmogui buvo tokia nedosni, kad neleido jam šviesti – vienam skaisčiau, kitam blankiau, kiekvienam pagal tai, kiek jo viduje esama šviesos?“ Friedrich Nietzsche Praėjo kiek daugiau nei šimtas metų nuo Nietzsche’s. Ar nihilizmas ir iškiliausia jo vėliavnešė metafizika jau įveikti? Ar metafizikos ir nihilizmo slibiną galutinai pribaigė Heideggeris? O gal metafizikos pabaigą,… Skaityti toliau »
Įsivaizduok akį. Akį, kuri nėra žmogaus. Akį, kuri nėra pavaldi subjektyvumui. Kuri nėra mano. Kuri nėra tavo. Kuri priklauso niekam. Įsivaizduok akį, kuri, būdama niekieno, mato tave. Ir ne tik. Matydama, ji tave įamžina. Sustabdo laike. Uždaro erdvėje, popieriuje, užrakina spyna, kurios rakto niekada nebuvo ir nebus. Tai akis, kuri tave parodo tau. Tai akis,… Skaityti toliau »
Žmogus – tai būtybė, kurią dažnai suvokiame kaip objektą. Objektą, kurį galime pasverti, apžiūrėti kaip paveikslą, pamatuoti savais matais, vertinti moksliniais kriterijais, „padėti“ į lentyną kaip seniai nebetinkamą vartoti. Ar dar galima į žmogų pažvelgti kitaip? Kaip šiuolaikinę sąmonę paveikia autentiška akistata su kitu? Sociologai seniai sutarė, kad žmogus yra socialiai angažuota, bendruomeniška būtybė. Nuo Adomo… Skaityti toliau »
Šiuolaikinės lyčių lygybės idėjos sulaukia daug ir įvairių komentarų. Visgi dažniausiai išsiskiria konservatyvias bei liberalias pažiūras priėmusiųjų stovyklos. Konservatyvi pozicija yra paprastesnė už liberaliąją. Bet tuo nenorima pasakyti, kad ji yra prastesnė. Norima pasakyti, kad jos abi gana prastos. Tarkime, liberalùs, išsikalbėti, išjausti, išsiverkti nevengiantis vyras, atmetantis tam tikrų socialinių kategorijų masyvą, priešinamas įvairias tvirtybės… Skaityti toliau »