Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

pagal | 2021 10 03
Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

Paul Gauguin, „Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (1897-98, aliejinė tapyba ant drobės, 139.1 x 374.6 cm, Bostono dailės muziejus)

„Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (D’où venons-nous? Que sommes-nous? Où allons-nous?) yra didžiulis, nuostabiai spalvingas, bet paslaptingas prancūzų menininko Paulio Gauguino paveikslas, nutapytas ant šiurkščios, storos drobės. Jame patalpinta daugybė žmonių, gyvūnų ir simbolinių figūrų, išdėstytų salos peizaže. Fone matoma jūra ir Taičio ugnikalniai. Tai yra didžiausias Gauguino paveikslas, kurį pats autorius laikė geriausiu savo kūriniu.

„Iš kur mes?“ perteikia menininko nutapytą manifestą, sukurtą, kai jis gyveno Taičio saloje. Gauguinas, „sekmadieninis tapytojas“ (t. y. kuriantis savo paties malonumui) ir nesėkmingas biržos makleris XIX a. 9-ojo deš. pradžioje, galiausiai tapo profesionalu. Jis aplankė Ramiojo vandenyno salą Taitį Prancūzų Polinezijoje ir joje prabuvo nuo 1891 iki 1893 metų. Tada 1895 m. grįžo į Polineziją, kur po poros metų nutapė šią didžiulę drobę. Mirė 1903-iaisiais Hiva Oa, vienoje iš Markizo salų.

Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

Paul Gauguin, „Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (1897-98, fragmentas)

Gauguinas, apsigyvenęs pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, rašė savo draugui Danieliui de Monfriedui, kuris rūpinosi jo karjerą Paryžiuje: „Manau, kad ši drobė pralenkia visas mano ankstesniąsias ir aš jau niekada nesukursiu nei nieko geresnio, nei nieko panašesnio į ją.“ Paveikslą „Iš kur mes?“ Gauguinas baigė karštligišku tempu, tariamai per vieną mėnesį, ir minėtam draugui netgi tvirtino, kad pabaigęs kūrinį išvyko į kalnus nusižudyti. Neaišku, ar Gauguinas – savirodos meistras, puoselėjęs savo, kaip avangardinio menininko, įvaizdį – galėjo iš tikrųjų nuodytis arsenu, kaip pats teigė, bet ši legenda nepaprastai derėjo su paveikslo temomis apie gyvenimą, mirtį, poeziją ir simbolinę reikšmę.

Pats Gauguinas pateikė paveikslo ezoterinės vaizdinijos aprašymą tame pačiame laiške, rašytame de Monfriedui 1898 m. vasarį:

Tai puspenkto metro pločio, vieno metro septyniasdešimties aukščio drobė. Du chromo geltonumo viršutiniai kampai, su užrašu kairėje ir mano vardu dešinėje, – tai tarsi freska, kurios kampus ilgainiui paveikė laikas, ir kuri priderinta prie auksaspalvės sienos. Apatinėje dalyje, dešinėje, esti miegantis vaikas ir trys susigūžusios moterys. Dvi figūros purpuriniais rūbais išsako viena kitai savo mintis. Didžiulė susigūžusi figūra, visiškai neproporcinga, tyčia iškelia savo rankas taip, kad priverčia nustebti kitas dvi, kurios drįsta mąstyti apie savo lemtį. Figūra centre raško vaisių. Dvi katės šalia vaiko. Baltas ožys. Stabas, jo rankos paslaptingai, ritmiškai kyla viršun, sakytum, kreipia Anapusybės link. Galiausiai čia yra sena moteris, arti mirties, kuri, regis, ramiai viską priima, susitaiko su savo mintimis. Ji užbaigia pasakojimą! Prie jos pėdų keista balta paukštė, sugriebusi driežą savo naguose, perteikia žodžių tuštybę… Taigi aš užbaigiau filosofinį kūrinį, kurio tema panaši į tą, kurią galima rasti Evangelijoje1.

Gauguino tekstas ne tik paaiškina tam tikrą painią, išskirtinę paveikslo ikonografiją; jis taip pat kviečia mus „skaityti“ vaizdą. Gauguinas tvirtina, kad figūros turi simbolines reikšmes ir kad jos gali atsakyti į klausimus, keliamus kūrinio pavadinime. Sakralinio ritinio, užrašyto senovės kalba, maniera paveikslas yra perskaitomas iš dešinės į kairę: nuo miegančio kūdikio (iš kur mes), stovinčios figūros viduryje (kas mes) iki pačios pabaigos su susigūžusia sena moterimi kairiajame kampe (kur mes einame).

Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

Paul Gauguin, „Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (1897-98, fragmentas)

Stilistiškai kompozicija yra sumanyta ir nutapyta taip, kad primintų freskas ar ikonas, sukurtas ant auksinio pagrindo. Norint perteikti šį įspūdį, viršutiniai kampai nutapyti ryškia geltona spalva, o figūros viena kitos atžvilgiu atrodo neproporcingos („tyčia“, kaip rašė Gauguinas), tarsi jos būtų nesurištos su žeme ir laisvai plūduriuotų erdvėje.

Štai tokios stilistinės savybės, kartu su paslaptinga Gauguino gvildenta tema, prisideda prie „filosofinės“ paveikslo kokybės. Kaip būdinga kitiems šio laikotarpio simbolistų kūriniams, tikslios, išbaigtos „Iš kur mes?“ interpretacijos nėra įmanomos. Šis paveikslas yra apgalvotas universalios prasmės ir ezoterinių paslapčių mišinys: klausimai, keliami pavadinime, yra fundamentalūs, jais kreipiamasi į pačią žmogaus egzistencijos esmę. „Iš kur mes?“ yra didelio formato paveikslas, panašus į monumentaliosios tapybos darbus, kuriuos atliko prancūzų menininkas Pierre’as Puvis de Chavannes’as (Gauguinas juo žavėjosi), tačiau iš esmės tai yra asmeninis kūrinys, kurio prasmė galbūt buvo žinoma tik pačiam Gauguinui.

Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

Paul Gauguin, „Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (1897-98, fragmentas)

Užbaigęs paveikslą, Gauguinas po kelių mėnesių jį nusiuntė į Paryžių su keliais kitais savo kūriniais, nurodydamas, kad jie visi turėtų būti eksponuojami galerijoje arba menininko studijoje. Jis nusiuntė de Monfriedui išsamias instrukcijas, kaip drobė „Iš kur mes?“ turėtų būti įrėminta („paprastas 10 cm pločio medinis rėmas, išbalintas taip, kad primintų freską“) ir kas turėtų būti pakviestas į parodą („šiuo atveju vietoj minios galima pakviesti parankius žmones ir tokiu būdu užmegzti ryšius, kurie nekenktų“). Nuoseklus Gauguino rūpestis rodo jo besitęsiantį domėjimąsi Paryžiaus meno rinka – tai buvo esminis akcentas, išlikęs netgi tada, kai jis išvyko į mažą tropinę salą kitoje gaublio pusėje.

1898-ųjų lapkritį ir gruodį Gauguino taitietiški paveikslai buvo eksponuojami Ambroise’o Vollard’o, buvusio teisės studento, tapusio avangardinio meno prekiautoju, galerijoje. Atrodo, Vollard’as susidūrė su sunkumais, bandydamas parduoti „didįjį paveikslą“, kaip jį vadino Gauguinas. Menininko draugų paryžiečių pastangos bendrai įsigyti paveikslą ir padovanoti jį Prancūzijos valstybei niekada nebuvo įgyvendintos. „Iš kur mes?“ keliavo po galerijas ir privačias kolekcijas Prancūzijoje ir Norvegijoje, kol 1936 m. jį įsigijo Bostono dailės muziejus.

Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

Paul Gauguin, „Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ (1897-98, fragmentas)

Vertė T. Vėželis
Versta iš: Noelle Paulson, Gauguin. Where do we come from? What are we? Where are we going?

 

  1. Žr.: “The Wisdom of Paul Gauguin—Artist,” International Studio, volume 73, number 291, 69.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *