Pirmą kartą su George’u Steineriu susidūriau maždaug prieš dešimt metų viename renginyje. Nors netrukus turėjo vykti rinkimai į Europos Sąjungos parlamentą, vis dar buvo galima kviestis intelektualius prelegentus iš Centrinės Europos. Žmonės iš tiesų gausiai rinkdavosi pasiklausyti. Patalpa ir tąkart buvo sausakimša. Sesijos pabaigoje auditorija buvo paraginta užduoti klausimus. Steinerio kalba apie populizmą buvo stipri… Skaityti toliau »
George’as Steineris – vienas svarbiausių XX a. žydų kilmės mąstytojų, dėstęs Oksfordo, Kembridžo, Harvardo, Jeilio ir kituose universitetuose. Parašė klasikinėmis tapusias kritikos knygas „Tolstojus ar Dostojevskis“ (Tolstoy or Dostoevsky), „Tragedijos mirtis“ (The Death of Tragedy) ir „Mėlynbarzdžio pilyje: kelios pastabos apie naują kultūros apibrėžimą“ (In Bluebeard’s Castle: Some Notes Towards the Redefinition of Culture). Leidykla… Skaityti toliau »
Mano fotografija yra tikra. Kaip ir užrašas ant berniuko nugaros ar patranka, kėpsanti priešais Pakistano fortą. Ji datuojama XVIII a. ir padabinta simboliu „G3R“: King George III („Karalius Jurgis III“). Šis valdovas buvo pamišęs ir savo elgesiu paskatino įtvirtinti antrąją Amerikos konstitucijos pataisą – teisę turėti ir nešioti ginklą, – tam atvejui, jeigu karališkoji kariuomenė… Skaityti toliau »
2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir kuklumo… Skaityti toliau »
Savo pranešime pamėginsiu pasižiūrėti, kuo gi ta sekuliari kasdienybė išsiskiria ir kaip galima būtų ją specifikuoti… Orientuosiuos į sekuliarios kasdienybės fenomeną ir klausiu apie religinės patirties galimybę būtent tos sekuliarios kasdienybės sąlygomis. Klausdama apie sekuliarią kasdienybę, noriu atkreipti dėmesį į kasdienybę nusėdusias ir į ją įaugusias, joje ištirpusias tam tikras teorines nuostatas – į tai,… Skaityti toliau »
Didis danų mąstytojas Sørenas Kierkegaardas Rusijoje laikytas ir vis dar laikomas pirmiausia egzistencializmo pradininku, rečiau – savotišku religiniu filosofu. Bet šie Kierkegaardo įvaizdžiai greičiausiai tik apniaukia tai, ką darė mąstytojas, – jo žmogaus apologiją, poetinių prasmių ir romantinės ironijos tyrimus, ginčą su Hegeliu bei siekį prasibrauti prie pačių daiktų ir pačių įvykių. Rusijoje Kierkegaardas yra vienas… Skaityti toliau »
Dvi Michelio Foucault paskaitos, skaitytos 1979 m. spalio 10 ir 16 d. Stanfordo universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose. II paskaita. Aš pasistengsiu parodyti, kaip ankstyvoji krikščionybė suformuoja vieną ganytojiško poveikio idėjos formą, nenutrūkstamai veikiančią individus kaip atskira jų pačių tiesa. Taip pat pasistengsiu parodyti, kiek ši ganytojiška galia svetima graikų minčiai, nepaisant kai kurių skolinių,… Skaityti toliau »