Žymų Archyvai: mąstymas

Filosofai už Ukrainą #3

pagal | 2022 03 13

• Michael Marder: „Mes privalome įsikišti. Tuščių pareiškimų apie paramą Ukrainai ar formalių Putino agresijos pasmerkimų nepakanka.“
• Slavoj Žižek: „Rusija bando primesti naują tarptautinių santykių modelį – ne šaltąjį karą, o karštąją taiką, kuri prilygsta nuolatiniam hibridiniam karui, kai karinės intervencijos paskelbiamos taikos palaikymo humanitarinėmis misijomis prieš genocidą.“
• Rein Raud: „Putinas kovoja prieš laisvos ir demokratinės visuomenės galimybę Ukrainoje, stačiatikių tradicijas turinčioje rytų slavų valstybėje: jei tokia visuomenė pasiteisintų, atsirastų tikimybė, kad kažko panašaus paprašys ir jo paties žmonės.“
• Michael Hauskeller: „Mus užpuolė, čia mes esame aukos, šaukia agresorius. Galbūt tuo net tikima, o gal ir ne. Svarbiausia, kad jeigu šauksi pakankamai dažnai ir garsiai, žmonės tuo patikės ir melą vadins tiesa, o tiesą – melu.“

Filosofai už Ukrainą #2

pagal | 2022 03 09

• Graham Harman: „Nėra nė vieno, kuris rinktųsi gyventi sugriautame kariniame protektorate, o ne augančioje demokratinėje Ukrainoje. Mes drybsome ir kritikuojame savo visuomenes kaip nuobodžiaujantys besočiai, o ukrainiečiai mums primena, ką dar galime prarasti: laisvę, apsisprendimą, teisės viršenybę.“
• Saulius Geniušas: „Jeigu istorija mus ko nors moko, tai pamoka tokia, kad joks diktatorius negali primesti savo valios visam pasauliui, jei pasaulis nusprendžia jam pasipriešinti. Tik mūsų vienybė gali nutiesti kelią į taiką. Slava Ukraini!“
• Jonathan Wolff: „Ukrainiečiai susivienijo, kad pasipriešintų vienai galingiausių karinių jėgų žemėje. Užuot pasidavę fatalizmui, jie priešinasi tironijai bei kovoja už nepriklausomybę, orumą ir laisvę.“

Filosofai už Ukrainą #1

pagal | 2022 03 06

• Martha C. Nussbaum: „Siunčiu savo meilę ir nuoširdžius linkėjimus Ukrainos žmonėms, kurie rodo didžiulę drąsą, priešindamiesi milžiniškam blogiui. Laikykitės, drąsūs broliai ir seserys, ir būkite pavyzdžiu visai istorijai, kaip teisė gali kurti galią.“
• Michail Majackij: „Rusijos visuomenės laukia ilgas kelias, praktiškai nuo pradžių pradžios, kad suvoktų savo moralinį nuosmukį. Filosofijai tenka kuklus, bet svarbus vaidmuo, sprendžiant šią neišvengiamą ir sunkią užduotį.“

Heideggerio dialogas su Jüngeriu: nihilizmo įveikos problema

pagal | 2020 06 27

Vienas pagrindinių šio straipsnio tikslų yra nustatyti nihilizmo ir Niekio santykį Martino Heideggerio ir Ernsto Jüngerio dispute, parodant, kaip Heideggeris atskiria savo požiūrį nuo Jüngerio požiūrio taško. Heideggeris, viena vertus, nihilizmą laiko Vakarų metafizinės tradicijos užsibaigimu, kita vertus, identifikuoja patį Niekį kaip būties šešėlį, kuris negali būti peržengtas tradicinio dialektinio mąstymo būdu.

Imkime Serres’o paduotą „ranką“, vedančią į „naująjį pasaulį“

pagal | 2020 04 23

Ką/apie ką/kaip galima/būtina mąstyti atsidūrus pakitusiame/pakeistame būvyje, sietiname su COVID-19 valdymo pretekstu? Kodėl „mirties ir gyvybės“ aptarimo triukšme, baimės dėl ekonominės rytdienos šešėlyje turėtume mąstyti apie galimą naują socialinę sanklodą, jos inžineriją ir naujos kontrolės kiltį, o ne apie fizinės gyvybės „vertę“, mūsų intelektinę „raidą“ ar ekonomikos „sveikatą“?

Kantas: trys receptai

pagal | 2019 08 11

Pirmąjį Dalybų epizodą nutarėme pradėti viešindami Immanuelio Kanto kūrybą. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams nuo iškiliausio Karaliaučiaus gyventojo mirties ir artėjant trečio šimtmečio pabaigai nuo jo gimimo datos, atrodo, kad Kanto filosofijos byla yra išspręsta ir padėta į archyvą. Jau ne kartą girdėjome, kaip ateinantys amžiai buvo skelbiami tam tikrų mąstytojų amžiais. Turint omenyje visas aplinkybes, kalbėti apie Kantą, kaip ypatingos svarbos filosofą šiandien, reiškia rizikuoti būti apšauktam pasidavus mados tendencijai.