Filosofai už Ukrainą #2

pagal | 2022 03 09

PHILOSOPHERS FOR UKRAINE
FILOSOFAI UŽ UKRAINĄ

§

Sukrėtimas, patirtas stebint įvykius Ukrainoje, iš esmės sukrėtė dėl to, kad prieš mūsų akis vėl buvo atkurti kai kurie blogiausi istorijos vadovėlių skyriai.

Kadangi ką nors lyginti su Adolfu Hitleriu yra rizikingas dalykas, apsiribokime kalbėdami apie veiksmus, panašius į Hitlerio: paskelbimas, kad kaimyninė šalis neturi teisės egzistuoti, žaibiškas sienos kirtimas, civilių gyventojų namų apšaudymas, niekšiškų diversantų infiltravimas sostinėje, galvažudžių gaujos siuntimas, norint pašalinti teisėtai išrinktą prezidentą. Jau nedaug beliko žmonių, kurie galėtų prisiminti, kada Europoje paskutinį kartą taip akivaizdžiai vyko tokie dalykai, nors daugelis prisimena žiaurumus Balkanuose. Tačiau kaip knygų skaitytojai ir dokumentinių filmų žiūrovai, mes nuo pat vaikystės esame ne kartą pašiurpę nuo tokių vaizdų. Jeigu norite sužinoti, kaip būtumėte reagavę į Lenkiją 1939-aisiais, tiesiog aiškiai išdėstykite, ką šiandien manote apie Ukrainą.

Nuostabos nekelia ir tai, kad Putino veiksmams pritaria dešinieji protofašistai, kurie skverbiasi pro Europos įtrūkius ar apgailestauja dėl praleistos progos numarinti Amerikos Kongresą. Dialogas su tokiais apgailėtinais veikėjais neturi prasmės.

Dar labiau nuvilia, kai tokias nuotaikas skleidžia kairieji. Kairė geriausiu atveju yra moralinis argumentas prieš nelygybę ir išnaudojimą vardan vilties. Ukraina turėtų būti aiškus moralinis momentas visiems, kurių dėmesio neatitraukia jų pačių nacionalizmas ar geopolitiniai šachmatų ėjimai (rusams, kinams, venesueliečiams).

Deja, šį aiškumą gali užgožti konkuruojantis kairiųjų imperatyvas – antiamerikanizmas ir iš jo išplaukiantis antiNATOizmas. Kad ir kaip norėtųsi pasiginčyti dėl posovietinio pax Americana, kad ir kokius nusikaltimus galėtume išryškinti Amerikos istorijoje, kad ir kokios istorinės Rusijos baimės Vakaruose galėtų sukelti trumpalaikę simpatiją, visa tai nepateisina žiauraus pasijuokimo iš Ukrainos.

Atmetus visas politines abstrakcijas, nėra nė vieno, kuris mieliau rinktųsi gyventi sugriautame kariniame protektorate, o ne augančioje naujoje demokratinėje Ukrainoje. Mes drybsome ir kritikuojame savo visuomenes kaip nuobodžiaujantys besočiai, o ukrainiečiai mums primena, ką dar galime prarasti: laisvę, apsisprendimą, teisės viršenybę.

Pasakykite man, ką manote apie Ukrainą, ir aš jums pasakysiu, kas jūs esate. Mes turime palaikyti Ukrainą.

Graham Harman
[Filosofijos ir laisvųjų menų profesorius, Pietų Kalifornijos architektūros institutas (SCI-Arc)]

§

Atėjo metas filosofų bendruomenei tvirtai paremti Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją. Baimė, siauri savanaudiški interesai ir ideologiniai įsipareigojimai yra vieninteliai dalykai, kurie trukdo, ir kaip tik filosofai privalo parodyti, kad jų pagrindu negalima sukurti nieko tvaraus.

Putinas turi tris galingus ginklus: atominį ginklą, siaurus kitų tautų savanaudiškus interesus ir baimę. Mes negalime atimti iš jo pirmojo ginklo, bet galime atimti kitus du. Taikydama sankcijas, tarptautinė bendruomenė gali pademonstruoti, kad iškilus būtinybei ji geba paminti savo siaurus interesus. Kalbant apie trečiąjį ginklą, Ukrainos žmonių drąsa ir atsparumas ir toliau rodo, kad mums nereikia bijoti. Tai labai įkvepia, nes primena, kad mes esame ne tik pragmatinių interesų vedamos būtybės, bet taip pat įsipareigoję vertybėms, kurios mums yra svarbesnės už bet kokį kitą dalyką. Ukrainiečiai kovoja už laisvę, apsisprendimą ir teisės viršenybę. Jie kovoja už mūsų vertybes; jie kovoja už mus.

Nors skirtingos šalys turi savų interesų, jos vis dėlto turi ir bendrų vertybių – tai parodė karas Ukrainoje. Jis taip pat parodė, kad šias vertybes puoselėja ir Ukrainos žmonės. Mes visi esame tos pačios šeimos nariai ir belieka tikėtis, kad šis faktas bus nedelsiant instituciškai ratifikuotas, priimant Ukrainą į Europos Sąjungą. Jeigu istorija mus ko nors moko, tai pamoka tokia, kad joks diktatorius negali primesti savo valios visam pasauliui, jei pasaulis nusprendžia jam pasipriešinti. Tik mūsų vienybė gali nutiesti kelią į taiką. Slava Ukraini!

Saulius Geniušas
[Filosofijos profesorius, Honkongo kiniškasis universitetas]

§

Aš žaviuosi Ukrainos žmonėmis.

Neįsivaizduoju, ką reiškia gyventi apšaudomiems ir turėti drąsos priešintis milžiniškai užpuolikės Rusijos karinei jėgai. Pasiryžimas kovoti prieš šokiruojantį invazijos neteisingumą ir mirtiną Putino, kuris slėpia tiesą nuo savo žmonių, didybės maniją, yra daugiau nei įkvepiantis.

Paprasti piliečiai, kurie dar prieš porą savaičių gyveno savo kasdienius darbinius ir buitinius gyvenimus, susivienijo, kad pasipriešintų vienai galingiausių karinių jėgų žemėje. Užuot pasidavę fatalizmui, Ukrainos žmonės priešinasi tironijai bei kovoja už nepriklausomybę, orumą ir laisvę. Iš istorijos žinome, kad Ukrainai būdavo sunku ilgam išlaikyti nepriklausomybę. Dabar rodoma geležinė valia jos neprarasti.

Nesu karo strategas ir nesiimu prognozuoti, kaip baigsis invazija. Tačiau moralinė pozicija aiški kaip Svitiazio ežero vanduo. Jeigu teisingumas yra, tai viskas baigsis ne Ukrainos įtraukimu į išpampusią, prisikėlusią SSRS, o Putino žlugimu. Norėtųsi, kad atsinaujinusi Rusija taptų draugiška, taiki ir gera Ukrainos kaimynė. To reikia visam pasauliui.

Jonathan Wolff
[Profesorius, Oksfordo Universitetas]

 

Parengė Linas J. Jankauskas

Šaltiniai:
https://philosophersforukraine.com.ua/2/
https://philosophersforukraine.com.ua/17/
https://philosophersforukraine.com.ua/20/

Susiję įrašai:
Projektas Philosophers for Ukraine („Filosofai už Ukrainą“)
Filosofai už Ukrainą #1

3 komentarai

  1. Atgalinis pranešimas: Filosofai už Ukrainą #3 - Aplinkkeliai.lt

  2. Atgalinis pranešimas: Filosofai už Ukrainą #4 - Aplinkkeliai.lt

  3. Atgalinis pranešimas: Filosofai už Ukrainą #5 - Aplinkkeliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.