Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Skaityti toliau »
Rusų literatūrologo ir semiotiko Jurijaus Lotmano (1922–1993) intelektualinė figūra išties yra lyg medis, galintis teikti pavėsį ir užuovėją daugeliui augalų, bet kartais tikrai dideli ir gyvybingi, kaip Grybiškių ąžuolas, užgožiami kitų ideologiškai ir atsitiktinai „svarbesnių“, kaip Stelmužės ąžuolas. Silvi Salupere skaitytas pranešimas „Lotmano kultūros tipologija“ yra siekis kelti klausimą, kurioje vietoje keroja Lotmano mąstymo palikimas… Skaityti toliau »
Siūlome išklausyti Tomo Sodeikos pranešimą „Filosofija ir medijos“ apie šio filosofo mąstymo temą, kuri gali būti prilyginta opus magnum statusui. Ši lotyniška dviejų žodžių kombinacija paprastai nurodo „svarbiausią“ kūrėjo veikalą, tačiau Sodeikos atveju tokia savaime suprantamybė negalioja. Visų pirma todėl, kad jis ypač šalinasi „opusų“ ir deklaruoja patirtinio filosofavimo intenciją, maksimaliai vengdamas įtarpinančių „objektų“. Atsižvelgiant… Skaityti toliau »
Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Skaityti toliau »
Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Skaityti toliau »
Vladimiras Maliavinas – žymus rusų sinologas, tiriantis Kinijos filosofiją bei senovės ir viduramžių kinų kultūros istoriją, verčiantis senuosius kinų tekstus (į rusų kalbą yra išvertęs svarbius traktatus „Daodejing“, „Zhuangzi“, „Liezi“ ir kt.). Pastaruoju metu dirba Tamkango universitete Taivane. Žemiau pateiktame pokalbyje Vladimiras Maliavinas pasakoja apie savo gyvenimą, kūrybą ir kitką. Kviečiame skaityti. Kokia… Skaityti toliau »
Minėdami filosofo Arvydo Šliogerio 70-metį, siūlome prisiminti televizijos laidą „Be pykčio“, kurioje Leonidas Donskis kalbina profesorių A. Šliogerį. Laidoje keliamas klausimas apie akistokratizmo bruožus – žodžio laikymąsi, padorumą, pasitikėjimą – šiuolaikinėje visuomenėje. Ar šie bruožai išlieka tarp svarbiausių mūsų prioritetų? Ar garbės žodis vis dar gerbiamas ir turi mums įtakos? O jeigu viso to trūksta, ar neatsiranda problemų, kurios… Skaityti toliau »