Žymų Archyvai: kultūra

Antano Andrijausko prisiminimai apie Justiną Mikutį

pagal | 2017 02 03

Kultūrologo, orientalisto, menotyrininko prof. Antano Andrijausko prisiminimai apie originalų mąstytoją Justiną Mikutį (1922–1988), siekusį įtvirtinti, pasak profesoriaus, „savo nepagrąžintą esmę ir savitą tiesos, grožio, laisvės ir kitų didžių sąvokų supratimą“ bei padariusį didelę įtaką daugybei Lietuvos meno ir mokslo žmonių. Apie mąstytoją klausinėja dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, pats bendravęs su J. Mikučiu bei įamžinęs jį… Skaityti toliau »

Diskusija su Terry Eagletonu

pagal | 2016 07 18

Aplinkkeliai.lt perkratė savo kamarėlę ir joje rado kiek apdulkėjusį, bet nepraradusį savo vertingumo garso įrašą, kuriame įamžinta diskusija su įtakingu britų literatūrologu, literatūros kritiku ir kultūros teoretiku Terry Eagletonu. Diskusijoje, kurią jums pateikiame, kalbama apie „Naujosios kairės“ judėjimą, Karlo Marxo minties reikšmę šiuolaikinei politikai, meno ir politikos santykius bei didžiausias dabartines politines grėsmes. – ***… Skaityti toliau »

Lotmano kultūros semiotikos paradoksas

pagal | 2016 03 01

Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Skaityti toliau »

Lotmano kultūros tipologija

pagal | 2016 02 28

Rusų literatūrologo ir semiotiko Jurijaus Lotmano (1922–1993) intelektualinė figūra išties yra lyg medis, galintis teikti pavėsį ir užuovėją daugeliui augalų, bet kartais tikrai dideli ir gyvybingi, kaip Grybiškių ąžuolas, užgožiami kitų ideologiškai ir atsitiktinai „svarbesnių“, kaip Stelmužės ąžuolas. Silvi Salupere skaitytas pranešimas „Lotmano kultūros tipologija“ yra siekis kelti klausimą, kurioje vietoje keroja Lotmano mąstymo palikimas… Skaityti toliau »

Filosofija ir medijos

pagal | 2016 01 10

Siūlome išklausyti Tomo Sodeikos pranešimą „Filosofija ir medijos“ apie šio filosofo mąstymo temą, kuri gali būti prilyginta opus magnum statusui. Ši lotyniška dviejų žodžių kombinacija paprastai nurodo „svarbiausią“ kūrėjo veikalą, tačiau Sodeikos atveju tokia savaime suprantamybė negalioja. Visų pirma todėl, kad jis ypač šalinasi „opusų“ ir deklaruoja patirtinio filosofavimo intenciją, maksimaliai vengdamas įtarpinančių „objektų“. Atsižvelgiant… Skaityti toliau »

Gyvenimas, menas ir mistika: kalba

pagal | 2015 11 16

Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Skaityti toliau »

Civilizacija ir/ar decivilizacija

pagal | 2015 09 28

Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Skaityti toliau »