Rusijos genocido žinynas

pagal | 2022 04 10
Moters kūnas Bučoje, Ukrainoje

Moters kūnas Bučoje (Kyjivo sritis, Ukraina). Rusijos armijos kariai nužudė šimtus šio miesto gyventojų // nuotr. aut. Zohra Bensemra, REUTERS

Rusija neseniai paskelbė genocido žinyną, skirtą jos karui prieš Ukrainą. Rusijos oficialioji spaudos agentūra „RIA Novosti“ praėjusį sekmadienį paviešino aiškią ukrainiečių tautos, kaip tokios, visiško sunaikinimo programą [Что Россия должна сделать с Украиной]. Ją vis dar galima perskaityti, o dabar ji jau kelis kartus išversta ir į anglų kalbą.

Nuo pat karo pradžios sakiau, kad „denacifikacija“ oficialioje rusiškoje kalbėsenoje reiškia vien tik Ukrainos valstybės ir tautos sunaikinimą. „Nacis“, kaip aiškinama genocido žinyne, yra tiesiog žmogus, kuris save identifikuoja kaip ukrainietį. Anot žinyno, Ukrainos valstybės sukūrimas prieš trisdešimt metų buvo „Ukrainos nacifikacija“. Taigi „bet koks bandymas sukurti tokią valstybę“ turi būti „nacistinis“ veiksmas. Ukrainiečiai yra „naciai“, nes nesugeba pripažinti „žmonių poreikio palaikyti Rusiją“. Ukrainiečiai turi kentėti dėl savo tikėjimo, kad jie egzistuoja kaip atskira tauta; tik taip galima „išpirkti kaltę“.

Visiems, kurie vis dar tiki, kad Putino Rusija priešinasi kraštutiniams dešiniesiems Ukrainoje ar bet kur kitur, genocido programa yra proga persvarstyti savo įsitikinimą. Putino Rusijos režimas kalba apie „nacius“ ne todėl, kad priešinasi kraštutiniams dešiniesiems (jis to tikrai nedaro), – šis kalbėjimas naudojamas kaip retorinė priemonė neišprovokuotam karui ir genocido politikai pateisinti. Būtent Putino režimas yra kraštutinė dešinė. Tai yra pasaulinis fašizmo centras. Jis remia fašistus ir kraštutinių dešiniųjų autoritarus visame pasaulyje. Iškreipdami tokių žodžių kaip „nacis“ reikšmę, Putinas ir jo propagandininkai sukuria daugiau retorinės ir politinės erdvės fašistams Rusijoje ir visur kitur.

Genocido žinyne aiškinama, kad Rusijos „denacifikacijos“ politika nėra nukreipta prieš nacius ta prasme, kaip šis žodis įprastai vartojamas. Žinyne nedvejojant pripažįstama, kad nėra įrodymų, jog nacizmas, kaip jis paprastai suprantamas, Ukrainoje užima svarbią vietą. Ši politika veikia pagal specialų rusišką „nacio“ apibrėžimą: nacis – tai ukrainietis, kuris atsisako pripažinti esąs rusas. Šis „nacizmas“ yra „amorfiškas ir dviprasmiškas“; pavyzdžiui, reikia mokėti permatyti išorinį pasaulį ir iššifruoti palankumą Ukrainos kultūrai ar Europos Sąjungai kaip „nacizmą“.

Todėl tikroji nacių istorija ir jų tikrieji nusikaltimai XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose yra visiškai nesvarbūs ir atmestini. Tai visiškai atitinka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Kremliuje neliejamos ašaros dėl to, kad Rusija žudo Holokaustą išgyvenusius žmones arba naikina Holokausto memorialus, nes žydai ir Holokaustas neturi nieko bendra su rusišku „nacių“ apibrėžimu. Tai paaiškina, kodėl Volodymyras Zelenskis, nors yra demokratiškai išrinktas prezidentas ir žydas, kurio šeimos nariai kovojo Raudonojoje armijoje ir žuvo per Holokaustą, gali būti vadinamas naciu. Zelenskis yra ukrainietis, ir būtent tai reiškia, kad jis yra „nacis“.

Remiantis šiuo absurdišku apibrėžimu, pagal kurį naciai turi būti ukrainiečiais, o ukrainiečiai – naciais, Rusija negali būti fašistinė, kad ir ką rusai darytų. Tai labai patogu. Jeigu „naciui“ priskirta reikšmė „ukrainietis, kuris atsisako būti rusu“, vadinasi, joks rusas negali būti nacis. Kadangi Kremliui buvimas naciu neturi nieko bendra su fašistine ideologija, svastiką primenančiais simboliais, dideliu melu, palaikymo mitingais, valymų retorika, agresyviais karais, elito grobimais, masinėmis deportacijomis ir masinėmis civilių žudynėmis, tai rusai gali daryti visus šiuos dalykus ir niekada nekelti klausimo, ar jie patys neatsidūrė neteisingoje istorijos pusėje. Taigi matome, kad rusai vykdo fašistinę politiką „denacifikacijos“ vardu.

Rusiškasis žinynas yra vienas atviriausių genocido dokumentų, kokius man yra tekę matyti. Jame raginama likviduoti Ukrainos valstybę ir panaikinti bet kokią su Ukraina susijusią organizaciją. Jame postuluojama, kad „dauguma Ukrainos gyventojų“ yra „naciai“, t. y. ukrainiečiai. (Tai akivaizdi reakcija į ukrainiečių pasipriešinimą; karo pradžioje buvo daroma prielaida, kad ukrainiečių nėra daug ir kad jie bus lengvai sunaikinti. Tai aiškiai matyti iš kito „RIA Novosti“ vasario 26-ąją paskelbto teksto, pergalės deklaracijos.) Tokie žmonės, „dauguma gyventojų“, taigi daugiau kaip dvidešimt milijonų žmonių, turi būti nužudyti arba išsiųsti dirbti į „darbo stovyklas“, kad būtų išpirkta jų kaltė dėl to, jog nemylėjo Rusijos. Išgyvenusieji turi būti „perauklėjami“. Vaikai bus auklėjami kaip rusai. Pavadinimas „Ukraina“ išnyks.

Jeigu šis genocido žinynas būtų pasirodęs kitu metu ir ne tokiame populiariame leidinyje, jis galėjo likti nepastebėtas. Tačiau jis pasirodė pačiame Rusijos medijų kraštovaizdžio viduryje, vykstant Rusijos naikinamajam karui, aiškiai įteisintam Rusijos valstybės vadovo teiginiu, kad kaimyninė tauta neegzistuoja. Jis buvo paskelbtas tą dieną, kai pasaulis sužinojo apie rusų įvykdytas masines ukrainiečių žudynes.

Rusijos genocido žinynas buvo paskelbtas balandžio 3 d., praėjus dviem dienoms po to, kai pirmą kartą paaiškėjo, kad Rusijos kariškiai Ukrainoje nužudė šimtus žmonių Bučoje, ir kaip tik tuo metu, kai ši istorija pasiekė didžiuosius laikraščius. Bučos skerdynės buvo vienas iš kelių masinių žudynių atvejų, kurie paaiškėjo Rusijos kariams pasitraukus iš Kyjivo regiono. Genocido programos paskelbimas nepaisant atsiradusių fizinių genocido įrodymų reiškia, kad tai padaryta sąmoningai. Autorius ir redaktoriai pasirinko būtent šį momentą, kad viešai paskelbtų ukrainiečių tautos, kaip tokios, sunaikinimo programą.

Kaip istorikui, tyrinėjančiam masines žudynes, man sunku prisiminti daug pavyzdžių, kai valstybės aiškiai skelbia apie savo veiksmų genocidinį pobūdį tuo metu, kai šie veiksmai tampa viešai žinomi. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, tokio teksto buvimas (platesniame panašių pareiškimų ir nuolatinio Vladimiro Putino neigimo, kad Ukraina egzistuoja, kontekste) gerokai palengvina kaltinimą genocidu. Teisiniu požiūriu, genocidas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama visa žmonių grupė arba jos dalis, kartu su atitinkamu ketinimu juos atlikti. Rusija atliko veiksmus ir prisipažino apie ketinimą.

Timothy Snyder

 

Vertė Linas J. Jankauskas
Timothy Snyder, “Russia’s genocide handbook”

Susiję tekstai:
Jei ukrainiečiai nekovotų, pasaulis būtų daug niūresnė vieta
Putinas jau seniai fantazuoja apie pasaulį be ukrainiečių

2 komentarai

  1. Atgalinis pranešimas: „Tai ne žmonės“: žodžiai, kreipiantys link masinių žudynių - Aplinkkeliai.lt

  2. Atgalinis pranešimas: Nepadorūs Rusijos „referendumai“ - Aplinkkeliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.