Putinas jau seniai fantazuoja apie pasaulį be ukrainiečių

Putinas jau seniai fantazuoja apie pasaulį be ukrainiečių. Dabar matome, ką tai reiškia.

2022 m. kovo 9 dieną per Rusijos išpuolį apšaudyti gimdymo namai, esantys apgultame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje. Nuotraukoje užfiksuota, kaip Ukrainos gelbėtojai ir savanoriai neša sužeistą nėščią moterį; ją nugabeno į kitą ligoninę, bet jos sužalojimai buvo tokie sunkūs, kad gydytojams nepavyko išgelbėti nei gimdyvės, nei jos kūdikio. // Nuotr. aut. Jevhen Maloletka, Associated Press.

Vladimiras Putinas jau daugybę metų pasisako už ukrainiečių genocidą. Ar mes klausėmės?

Prieš dešimtmetį jis pareiškė, kad politika prasideda nuo draugo ar priešo, sekdamas nacių teisininku, mąstytoju Carlu Schmittu ir rusiškojo fašizmo filosofu Ivanu Iljinu, kurį Putinas laiko savo mokytoju. Ukraina buvo priverstinis draugas. Kiekvienas, kuris nesuprato, kad ukrainiečiai yra Rusijos civilizacijos dalis, buvo priešas. Putinui rusų ir ukrainiečių „sielų vienybė“ buvo Dievo valia, apginta apvalančiu smurto aktu.

Ilgoje esė, paskelbtoje pernai liepą, Putinas teigė, kad ukrainiečių tautos nėra. Papildydamas savo ankstesnius teiginius, kaip jis įsivaizdavo, istoriniais, Putinas rašė apie rusų ir ukrainiečių „vienybę“. Vakarai suklaidino ukrainiečius ir šie patikėjo turį savo atskirą tapatybę, tačiau tai galima ištaisyti.

Tai atitiko Hitlerio požiūrį. Fiureris taip pat manė, kad ukrainiečiai yra natūrali kolonijinė tauta, kuri, išsivadavusi iš neva žydų vadovaujamos Sovietų Sąjungos, mielai tarnaus naujiems šeimininkams. Dmitrijus Medvedevas panaikino atotrūkį tarp šių dviejų pozicijų, aiškiai nurodydamas, kad Ukrainos vyriausybę diskvalifikuoja būtent jos prezidentas žydas. Likus kelioms savaitėms iki invazijos, Rusija atsisakė derėtis su Ukraina, apibrėždama ją kaip vasalą.

Vasario 21-ąją Putinas tęsė šį argumentą ir paskelbė, kad Rusijos kariai įžengs į Ukrainą, nes Ukrainos valstybė yra dirbtinė. Kadangi Ukraina buvo „visiškai sukurta Rusijos“, Rusija turi teisę ištaisyti savo klaidą.

Teigti, kad nėra nei tautos, nei valstybės, reiškia, kitais žodžiais tariant, kad turi teisę visa tai sunaikinti. „Denacifikacija“ ir „demilitarizacija“ – du karo tikslai, kuriuos Putinas paskelbė vasario 24-ąją, invazijos pradžios dieną, – kaip tik ir apibrėžia tą dalyką.

„Denacifikacija“ reiškia žmonių, kurie nesupranta, kad Ukraina yra didesnės Rusijos dalis, pašalinimą. Lengva atmesti iškreiptai naudojamą nuorodą į nacius, nes Ukraina yra demokratinė valstybė, kurios prezidentas yra žydas, o rusų bombos netgi pražudė koncentracijos stovyklą išgyvenusį žmogų. Tačiau po tuo slypi politika: „denacifikacija“ Putinui reiškia tik leidimą žudyti arba deportuoti. Kadangi sąvoka „nacis“ niekam konkrečiai nepriskiriama, ji yra nesibaigiančio karo ir valymo pateisinimas. Kol ukrainiečiai priešinsis, tol bus „nacių“, kuriuos reikės nubausti.

„Demilitarizacija“ reiškia suverenios valstybės sunaikinimą, kuris apimtų bet kokio asmens, galinčio išsaugoti elementarias suvereniteto formas, pašalinimą. Pirminis karo tikslas buvo suimti (ir, tikėtina, nužudyti) Ukrainos vadovybę, kurią Putinas vasario 24 d. apibūdino kaip „priešliaudinę chuntą“, o kitą dieną – kaip „narkomanus ir neonacius“.

Kovo 16-ąją Putinas pasakė karštligišką kalbą, kurioje vietinius kritikus pavadino „išdavikais“ ir „padugnėmis“, o rusus, turinčius ryšių su Vakarais, – „mašalais“. Jo manymu, ukrainiečiai yra rusai, kuriems patinka vakariečiai. Juos reikia pataisyti jėga –„apvalyti“ arba „išspjauti“, kaip jis pasakė toje kalboje.
Putinas numatė, kad Ukraina žlugs per dvi dienas. Taip neįvyko, tačiau buvo sukurta atitinkama propaganda. Vasario 26 d. oficialioji Rusijos spaudos tarnyba „RIA Novosti“ netyčia paskelbė pergalės deklaraciją. Joje buvo pakartotos visos Putino genocido temos iš „naujos epochos“ perspektyvos. Ukrainos valstybės nebėra, o jos teritorijos gyventojai džiaugsmingai priėmė Rusijos dominavimą. „Vienybė“ buvo pasiekta „išsprendus Ukrainos klausimą“. Ukrainos valstybė „daugiau niekada neegzistuos“, o masės ramiai gyvens kaip „mažieji rusai“.

Atstumas tarp šių fantazijų ir tikrovės garantuoja dabartines žiaurenybes. Putinas negali pripažinti, kad suklydo, ir turi stengtis įsprausti pasaulį į savo fantazijos rėmus. Jo pergalė gali reikšti tik sugriautą šalį: be valstybės likusiai saujelei gyventojų neliks nieko kito, kaip tik susitaikyti su tuo, kad jie priklauso svetimai tautai, visą likusį gyvenimą paklusti Rusijos policijos kontrolei ir perauklėjimui bei susitaikyti su tuo, kad jų vaikai bus auklėjami kaip rusai be jokių laisvių, kurias jie, kaip ukrainiečiai, turėjo.

Šis užmojis matomas iš to, kaip vykdomas karas: žudikų komandos nuolat atvyksta, o vietos elitas nuolat dingsta. Tūkstančiai ukrainiečių prieš savo valią buvo deportuoti į Rusiją. Ligoninės, mokyklos ir civilių bombų slėptuvės vėl ir vėl tampa taikiniais. Ketvirtadalis iš 44 milijonų gyventojų dėl karo buvo priversti palikti savo namus.

Putino žodžius aiškiai atspindi jo šalies veiksmai Ukrainoje. Jungtinių Tautų konvencijos dėl genocido 2 straipsnyje¹ nurodyti penki veiksmai, atitinkantys genocido apibrėžimą; visus penkis Rusijos pajėgos įvykdė Ukrainoje. Kalbant apie ketinimo įrodymą: Putinas visą laiką tą pripažino.

Ukrainiečiai visa tai supranta, todėl ir kovoja. Matydami Putino genocido siekį, galime suprasti, iš kur kilo šis karas, kur jis linksta ir kodėl jo negalima pralaimėti.

Timothy Snyder

Mariana Višegirskaja stovi prie gimdymo namų, kurie buvo smarkiai apgriauti per apšaudymą Mariupolyje, Ukrainoje, 2022 m. kovo 9 dieną. M. Višegirskaja buvo nuvežta į kitą netoliese esančią ligoninę, kur kitą dieną pagimdė mergaitę, kurią pavadino Veronika. „Mes gulėjome palatose, kai stiklai, rėmai, langai ir sienos ištiško, – pasakojo ji, gulėdama šalia savo naujagimės. – Nežinome, kaip tai atsitiko. Buvome savo palatose ir kai kurios spėjo prisidengti, kai kurios ne.“ // Nuotr. aut. Mstislav Černov, Associated Press.

Vertė Linas J. Jankauskas

Timothy Snyder, “Putin has long fantasized about a world without Ukrainians. Now we see what that means” // The Washington Post

Timothy Snyder – Jeilio universiteto istorijos profesorius, daugybės knygų apie Rusiją ir Ukrainą, tarp jų The Road to Unfreedom: Russia, Europe, America („Kelias į nelaisvę: Rusija, Europa, Amerika“, 2018) ir Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin („Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“, 2010), autorius.

Susiję įrašai:
Anne Applebaum, „Ukraina privalo laimėti“
Garry Kasparov, „Kaip laisvasis pasaulis uždegė žalią šviesą Putinui“
Projektas „Filosofai už Ukrainą“

1. Jungtinių Tautų konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį:
   2 straipsnis:
   Šioje Konvencijoje genocidu laikoma toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent:
   a) tos grupės narių žudymas;
   b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams;
   c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį;
   d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas;
   e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai.