Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Kelios pastabos apie absoliučios transcendencijos atradimą

pagal | 2012 09 16

Įdomus dalykas filosofijoje sietinas su viena iš pirmo žvilgsnio keista problema: filosofijos chrestomatijose ir filosofų raštuose fiksuojama nuolatinė pastanga apmąstyti klausimą „kas yra filosofija?“ Tačiau, skaitant filosofų raštus, nuolat studijuojant ar diskutuojant filosofijai priskiriamose teritorijose, šis klausimas iškyla kaip pamatinis klausimas, prie kurio nuolat sugrįžtama: Platono dialoguose viena iš pagrindinių turinio gijų yra filosofo skirtingumo… Skaityti toliau »

Veido prasmė Levino filosofijoje

pagal | 2012 08 13

Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »

Nietzsche’s krikščioniškojo religijos kulto kritika

pagal | 2012 05 20

„Galų gale, aš su didžiausiu malonumu būčiau likęs Bazelio profesoriumi, nei tapęs Dievu. Tačiau aš neišdrįsau tiek atsiduoti savo egocentrizmui, tuo jį ir iškeldamas, kad sugebėčiau atsisakyti nuo pasaulio sukūrimo. Jūs gi suprantate, kad tenka kažką aukoti, kaip ir kur begyventum…“ Iš F. Nietzsche’s laiško Jacobui Burckhardtui 1889 m. sausio 6 d.   Ši Friedricho… Skaityti toliau »

Kas yra „postmodernizmas“?

pagal | 2012 04 30

… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Skaityti toliau »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2)

pagal | 2012 02 26

Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Skaityti toliau »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1)

pagal | 2012 01 22

Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Skaityti toliau »

Filosofinė laiko refleksija kinematografijoje

pagal | 2011 10 20

– Henri Bergsono trukmės teorija – Tarkime, priešais mūsų akis – bėgių platforma, besimaudanti saulės spinduliuose. Aplink ją vaikšto būrelis vyrų ir moterų. Iš vaizdo rėmų gelmės išnyra tiesiai link kameros artėjantis traukinys. Tai Auguste’o ir Louiso Lumière’ų sukurtas filmas „L’Arrivee d’un Train en Gare de La Ciotat“ („Traukinio atvykimas į stotį“), kuris truko tik… Skaityti toliau »