Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2)

pagal | 2012 02 26
Komentarų: 0

Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2) »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1)

pagal | 2012 01 22
komentarai 4

Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1) »

Filosofinė laiko refleksija kinematografijoje

pagal | 2011 10 20
komentarai 3

– Henri Bergsono trukmės teorija – Tarkime, priešais mūsų akis – bėgių platforma, besimaudanti saulės spinduliuose. Aplink ją vaikšto būrelis vyrų ir moterų. Iš vaizdo rėmų gelmės išnyra tiesiai link kameros artėjantis traukinys. Tai Auguste’o ir Louiso Lumière’ų sukurtas filmas „L’Arrivee d’un Train en Gare de La Ciotat“ („Traukinio atvykimas į stotį“), kuris truko tik… Read More: Filosofinė laiko refleksija kinematografijoje »

Kinematografijos ir filosofijos santykis

pagal | 2011 09 17
komentarai 4

– Kinematografijos ir filosofijos santykis: nuo kino istorijos prie kino filosofijos – Kinas – viena naujausių meno šakų, kurios atsiradimą, nenuostabu, lėmė ypatingas XIX amžiaus potraukis naujiems atradimams, technikos tobulinimui, judėjimui ir, žinoma, optinei apgaulei. Būtent pastarąja ir rėmėsi didžioji dauguma išradimų. „Jau egiptiečiams buvo žinoma, kad pamatytas vaizdas kurį laiką išlieka akyse (vaizdo persistencija),… Read More: Kinematografijos ir filosofijos santykis »

Fenomenologinės kino filosofijos ištakos

pagal | 2011 09 17
komentarai 2

Fenomenologinės kino filosofijos ištakos: kino interpretacija Vivian Sobchack filosofijoje … „Kaip galima, – savo straipsnyje svarsto Nerijus Milerius, – kino filosofija, jei kinas atstovauja patirties (praktikos) sričiai, o filosofija – teorinei?“ Atsakymą autorius randa Gilles’io Deleuze’o programiniame veikale „Cinema 2: l’image-temps“, kuriame teigiama, kad kino konceptai nėra duoti pačiame kine. Ir vis dėlto, tai – kino… Read More: Fenomenologinės kino filosofijos ištakos »

Filosofijos ir kino paraštės

pagal | 2011 02 04
Komentarų: 1

– Filosofijos ir kino paraštės: G. Deleuze’o ir J.-L. Godard’o susitikimas – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, – toks užrašas puikuojasi ant Šiuolaikinio meno centro fasadinės sienos ir braunasi į praeivių sąmonę. Tai – ištarmė, prie kurios šių eilučių autorius dažnai sugrįžta, apmąstydamas kasdienį žmogaus buvimą dabartinėje aplinkoje, imperatyvus, leidžiančius ir įprasminančius kasdienybės… Read More: Filosofijos ir kino paraštės »

Apie kalbos gelminio sluoksnio paradigmą literatūroje: Maurice Blanchot

pagal | 2011 01 14
komentarai 2

Nuolatinis klajūnas aplinkkeliuose Virginijus Gustas apmąsto Maurice’o Blanchot išskleistą kalbos gelmę literatūroje, keldamas esminį klausimą sau: „Kaip suvokti tą patirtį, kuri man yra aklinai užverta?“ Apie kalbos gelminio sluoksnio paradigmą literatūroje   I Maurice’o Blanchot mąstymą įtakojantys konceptai Šios esse pagrindinis siekis – artikuliuoti ir apmąstyti prancūzų mąstytojo, literatūros kritiko ir rašytojo Maurice’o Blanchot kalbos sampratą, kreipiant… Read More: Apie kalbos gelminio sluoksnio paradigmą literatūroje: Maurice Blanchot »