Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1)

pagal | 2012 01 22

Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Skaityti toliau »

Filosofinė laiko refleksija kinematografijoje

pagal | 2011 10 20

– Henri Bergsono trukmės teorija – Tarkime, priešais mūsų akis – bėgių platforma, besimaudanti saulės spinduliuose. Aplink ją vaikšto būrelis vyrų ir moterų. Iš vaizdo rėmų gelmės išnyra tiesiai link kameros artėjantis traukinys. Tai Auguste’o ir Louiso Lumière’ų sukurtas filmas „L’Arrivee d’un Train en Gare de La Ciotat“ („Traukinio atvykimas į stotį“), kuris truko tik… Skaityti toliau »

Kinematografijos ir filosofijos santykis

pagal | 2011 09 17

– Kinematografijos ir filosofijos santykis: nuo kino istorijos prie kino filosofijos – Kinas – viena naujausių meno šakų, kurios atsiradimą, nenuostabu, lėmė ypatingas XIX amžiaus potraukis naujiems atradimams, technikos tobulinimui, judėjimui ir, žinoma, optinei apgaulei. Būtent pastarąja ir rėmėsi didžioji dauguma išradimų. „Jau egiptiečiams buvo žinoma, kad pamatytas vaizdas kurį laiką išlieka akyse (vaizdo persistencija),… Skaityti toliau »

Fenomenologinės kino filosofijos ištakos

pagal | 2011 09 17

Fenomenologinės kino filosofijos ištakos: kino interpretacija Vivian Sobchack filosofijoje … „Kaip galima, – savo straipsnyje svarsto Nerijus Milerius, – kino filosofija, jei kinas atstovauja patirties (praktikos) sričiai, o filosofija – teorinei?“ Atsakymą autorius randa Gilles’io Deleuze’o programiniame veikale „Cinema 2: l’image-temps“, kuriame teigiama, kad kino konceptai nėra duoti pačiame kine. Ir vis dėlto, tai – kino… Skaityti toliau »

Filosofijos ir kino paraštės

pagal | 2011 02 04

– Filosofijos ir kino paraštės: G. Deleuze’o ir J.-L. Godard’o susitikimas – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, – toks užrašas puikuojasi ant Šiuolaikinio meno centro fasadinės sienos ir braunasi į praeivių sąmonę. Tai – ištarmė, prie kurios šių eilučių autorius dažnai sugrįžta, apmąstydamas kasdienį žmogaus buvimą dabartinėje aplinkoje, imperatyvus, leidžiančius ir įprasminančius kasdienybės… Skaityti toliau »

Apie kalbos gelminio sluoksnio paradigmą literatūroje: Maurice Blanchot

pagal | 2011 01 14

Nuolatinis klajūnas aplinkkeliuose Virginijus Gustas apmąsto Maurice’o Blanchot išskleistą kalbos gelmę literatūroje, keldamas esminį klausimą sau: „Kaip suvokti tą patirtį, kuri man yra aklinai užverta?“ Apie kalbos gelminio sluoksnio paradigmą literatūroje   I Maurice’o Blanchot mąstymą įtakojantys konceptai Šios esse pagrindinis siekis – artikuliuoti ir apmąstyti prancūzų mąstytojo, literatūros kritiko ir rašytojo Maurice’o Blanchot kalbos sampratą, kreipiant… Skaityti toliau »

Supratimo/nesupratimo paradoksas

pagal | 2010 11 25

Šis tekstas – tai bandymas suprasti rugsėjo 24 dieną „Šiaurės Atėnuose“ publikuotą Vytauto Girdzijausko recenziją „Odė kapitalizmui“, vertybiškai aptariančią Vytauto Rubavičiaus knygą „Postmodernusis kapitalizmas“. Sužinojęs, kad žinomas poetas („Poezijos pavasario“ laureatas) ir filosofas (vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjęs nagrinėti prancūzų postmodernistų filosofiją) išleido tokią knygą, neabejodamas nusprendžiau dalyvauti jos pristatyme, kurį šių metų kovo 10 dieną… Skaityti toliau »