Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Deleuze’o koncepto samprata. I dalis

pagal | 2013 09 13

2011–2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedroje vyko šiuolaikinei filosofijai skirtų seminarų ciklas. Seminaruose daugiausiai nagrinėti filosofai Gilles’is Deleuze’as, Jeanas Baudrillardas, Alainas Badiou, Merabas Mamardašvilis, tyrinėta Franzo Kafkos, Marcelio Prousto kūryba, Michaelio Haneke’s, Larso von Triero filmai. Siūlome susipažinti su vieno seminaro transkripcija. Seminaro tema – Deleuze’o koncepto samprata. Raktiniai žodžiai: nepakankamumas, metodas, perkūrimas, tretieji daiktai,… Skaityti toliau »

Žmogaus esmės samprata Heideggerio laiške apie humanizmą

pagal | 2013 06 20

Martino Heideggerio laiškas apie humanizmą pasirodė 1947 m. Formaliai tai yra atsakymas į kai kuriuos klausimus, kuriuos uždavė Jeanas Beaufret, sekdamas įtakingu Jeano-Paulio Sartre’o straipsniu „Egzistencializmas yra humanizmas“. Sartre’as, pats prieš karą studijavęs Heideggerio darbus, Prancūzijos okupacijos laikmečiu buvo aktyvus pogrindžio dalyvis, o po karo pagarsėjo skelbdamas naująją egzistencializmo filosofiją. Heideggerio „fundamentalioji ontologija“, jau anksčiau… Skaityti toliau »

Heideggeris ir dialektinis materializmas

pagal | 2013 04 08

– Paskaita apie dialektinį materializmą – Reikia mažiau klausyti, ką kalba senieji marksizmo-leninizmo adeptai. Reikia klausti iš naujo: kas yra dialektinis materializmas? Marksizmo filosofija. Neįmanoma filosofija. Pačia plačiausia prasme tai yra visos ikimarksistinės ir pomarksistinės filosofijos traukuliai, kuriuos sukėlė susidūrimas su Marxu. Reikia gerai įsidėmėti, kad aukštos įtampos laidus į filosofijos vandenis įmetė ne „koks… Skaityti toliau »

Fenomenologinė kinematografinio meno interpretacija

pagal | 2013 02 01

Fenomenologija ir filmų patirtis. Filmas kaip naujoji kalba Knygos „Akies kreipimasis“ autorė Vivian Sobchack teigia, kad jos darbo tikslas – apibūdinti ir paaiškinti kinematografinės prasmės bei regėjimo patirties, kaip įkūnytos ir reikšmingos egzistencinės veiklos, šaknis ir padėtį; prieš-reflektyvi patirtis nėra nei žodinė, nei raidinė, tačiau fenomenologijos tikslu vis tiek išlieka siekis apibūdinti, aprašyti patirtį. Labai… Skaityti toliau »

Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija

pagal | 2013 01 17

„Tiesos vertės problema priėjo prie mūsų, – ar mes patys priėjome prie jos? Kas iš mūsų Edipas? Kas sfinksas? Štai kur pasimatymas – klausimų ir klaustukų!“   Trumpoje esė „Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu“ Friedrichas Nietzsche, besisvaidydamas savo kalba-kūju ir tuo pat metu sugebėdamas išlikti itin poetiškas, tiesą, šį buvimą, kurio linkui pačia… Skaityti toliau »

Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (2)

pagal | 2012 10 29

2 dalis ISTORIJOS NEBUVIMO SAMPRATA   Kritinė masė Jeanas Baudrillardas istorijos išnykimą aiškina iškeldamas dvi hipotezes. Pirmoji hipotezė siejama su modernybės, technologijų, medijos įvykių akceleracija bei visais ekonominiais, politiniais ir seksualiniais mainais. Šie procesai įtakojo tai, ką Baudrillardas vadina „pabėgimo greičiu“ (escape velocity), greičiu, reikalingu kūnui išsilaisvinti nuo planetos gravitacinio lauko, kitaip tariant, realybės ir… Skaityti toliau »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (3)

pagal | 2012 10 13

Gilles’io Deleuze’o vaizdinio-laiko koncepcija „Nėra visiškai teisinga sakyti, jog kinematografinis vaizdinys yra dabartyje. Tai, kas yra dabartyje, yra tai, ką vaizdinys ‘reprezentuoja’, bet ne pats vaizdinys, kaip toks, kuris kine, kaip ir paveiksle, maišomas su tuo, ką jis reprezentuoja. Pats vaizdinys yra sistema santykių, esančių tarp elementų, tai yra eilė laiko santykių, iš kurių teka… Skaityti toliau »