Mainai tarp Gilles’io Deleuze’o ir Arnaud Villani. 1981 m. lapkritis, Paryžius. A. Villani: Ar jūs „monstras“? G. Deleuze: Jis, „monstras“, visų pirma yra sudėtinis. Matyt, tiesa, kad aš rašiau apie skirtingus dalykus. Sekanti „monstro“ reikšmė – koks nors gyvis ar daiktas, kuris, būdamas visiškai apibrėžtu, išlieka, griežtai imant, galutinai neapibrėžtu (pavyzdžiui, toks monstras kaip Goya).… Skaityti toliau »
Gilles’io Deleuze’o vaizdinio-laiko koncepcija „Nėra visiškai teisinga sakyti, jog kinematografinis vaizdinys yra dabartyje. Tai, kas yra dabartyje, yra tai, ką vaizdinys ‘reprezentuoja’, bet ne pats vaizdinys, kaip toks, kuris kine, kaip ir paveiksle, maišomas su tuo, ką jis reprezentuoja. Pats vaizdinys yra sistema santykių, esančių tarp elementų, tai yra eilė laiko santykių, iš kurių teka… Skaityti toliau »
Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Skaityti toliau »
Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Skaityti toliau »
– Henri Bergsono trukmės teorija – Tarkime, priešais mūsų akis – bėgių platforma, besimaudanti saulės spinduliuose. Aplink ją vaikšto būrelis vyrų ir moterų. Iš vaizdo rėmų gelmės išnyra tiesiai link kameros artėjantis traukinys. Tai Auguste’o ir Louiso Lumière’ų sukurtas filmas „L’Arrivee d’un Train en Gare de La Ciotat“ („Traukinio atvykimas į stotį“), kuris truko tik… Skaityti toliau »
– Kinematografijos ir filosofijos santykis: nuo kino istorijos prie kino filosofijos – Kinas – viena naujausių meno šakų, kurios atsiradimą, nenuostabu, lėmė ypatingas XIX amžiaus potraukis naujiems atradimams, technikos tobulinimui, judėjimui ir, žinoma, optinei apgaulei. Būtent pastarąja ir rėmėsi didžioji dauguma išradimų. „Jau egiptiečiams buvo žinoma, kad pamatytas vaizdas kurį laiką išlieka akyse (vaizdo persistencija),… Skaityti toliau »