0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Read More: Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas »
Straipsnis skirtas revoliucijos ir būties idėjų santykiui aptarti remiantis Jugoslavijos filosofinės mokyklos Praxis ir filosofo Gajo Petrovičiaus patirtimi ir apmąstymais. Praxis mokykla pristatoma tuo pačiu metu veikusios analogiškos Frankfurto socialinės kritikos mokyklos kontekste. Straipsnyje kalbama apie filosofinę opoziciją dogmatiniam marksizmui-leninizmui, kuri susiformavo remiantis arba Vakarų marksizmo idėjomis, arba savitu dialektikos aiškinimu ir Sovietų Sąjungoje, ir… Read More: Gajo Petrovičiaus revoliucinės būties samprata »
Šiais laikais kultūros sąvoka įprastai vartojama, kai svarstomas ar diskutuojamas meninis kontekstas, nes pagal institucinę apibrėžtį kultūrai yra suteikta būtent ši siaura specifinė erdvė. Tačiau šiame straipsnyje kultūros sąvoka bus traktuojama ne instituciniame, o filosofiniame horizonte, dėl to jos reikšmė įgis gerokai platesnę traktuotę. Sąvoka kultūra čia bus susieta su lotyniškuoju žodžiu cultura, nurodančiu į… Read More: Kultūros formos, kaip tikrovės, stoka M. Mamardašvilio filosofijoje »
Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Read More: Iš skirties perspektyvos: apie kūrybiškumo ir socialumo nebendramatiškumą »
P r o b l e m a: r e f l e k t u o t a s p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Read More: Autentiškas judesys Kierkegaardui – paradoksas kaip reflektuotas pakartojimas »
Antras šia tema skelbiamas ciklo straipsnis yra skirtas aktualiai komparatyvistinės filosofijos problematikai. Pagrindinis dėmesys jame sutelkiamas į vėlyvojo Heideggerio filosofijos sąlyčio taškų su klasikinio filosofinio daoizmo idėjomis aptarimą. Analizės pagrindinė ašis – Heideggerio ir daoistinės filosofijos dialogo problema, kuri tyrinėjama įvairiais aspektais. Autorius, remdamasis konkrečių tekstų, filosofinių konceptų, sąvokų, idėjų lyginamąja analize, išryškina Heideggerio ir klasikinio daoizmo… Read More: Heideggeris ir daoistinė filosofija: kelio (Weg) ir Dao santykis »
Kaip pastebi vieno iš Carlo Schmitto veikalo „Politiškumo sąvoka“) leidimų sudarytojai(Schmitt 1997: 3), šį teisės ir politikos filosofą dėl jo vaidmens Trečiojo reicho Vokietijos politiniame gyvenime mėginta ignoruoti. Bet, kaip mėginsiu parodyti šiame darbe, Schmitto, kalbant apie XX – XXI a. politinę filosofiją, apeiti nepavyksta. Šio darbo tikslas dvejopas: bendrais bruožais apibrėžti Schmitto politiškumo sampratą… Read More: Carlo Schmitto politiškumo samprata »