Merabas Mamardašvilis Antikos filosofijos paskaitos (1980) Trečia paskaita Šiandien kalbėsime apie būtį, kaip ją pirmiausiai suprato graikai: Parmenidas ir Herakleitas. Parmenido žodžiai, kuriais jis aprašo būtį, iškilmingi ir taurūs, ir tuoj pat mus užburia ypatinga didybe, tačiau tai dar nereiškia, kad suprantame, kas pasakyta. Taigi būtis – tai, kas ìštisa (полно), iš visų pusių ùždara… Skaityti toliau »
Dvi Michelio Foucault paskaitos, skaitytos 1979 m. spalio 10 ir 16 d. Stanfordo universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose. II paskaita. Aš pasistengsiu parodyti, kaip ankstyvoji krikščionybė suformuoja vieną ganytojiško poveikio idėjos formą, nenutrūkstamai veikiančią individus kaip atskira jų pačių tiesa. Taip pat pasistengsiu parodyti, kiek ši ganytojiška galia svetima graikų minčiai, nepaisant kai kurių skolinių,… Skaityti toliau »
Šiame garso įraše glūdi platus pokalbis apie filosofiją. Kartais išklausyti 78 minučių trukmės paskaitą jau yra nemenkas iššūkis dabartinės visuomenės nariui, įpratusiam prie 25 kadro efekto ar iki 30 sekundžių žadinančių vaizdinių apie palaimą, ar iki 3 minučių trunkančių dainų, ar iki 3 metų trunkančių santykių, ar apskritai akimirkos totalybės sukaustytam. Tačiau jei kalbama apie… Skaityti toliau »
– Paskaita apie dialektinį materializmą – Reikia mažiau klausyti, ką kalba senieji marksizmo-leninizmo adeptai. Reikia klausti iš naujo: kas yra dialektinis materializmas? Marksizmo filosofija. Neįmanoma filosofija. Pačia plačiausia prasme tai yra visos ikimarksistinės ir pomarksistinės filosofijos traukuliai, kuriuos sukėlė susidūrimas su Marxu. Reikia gerai įsidėmėti, kad aukštos įtampos laidus į filosofijos vandenis įmetė ne „koks… Skaityti toliau »
Ritos Šerpytytės pastebėjimas, kad ji kalba apie nihilizmą ir tikrovę keistą dieną, 2012 12 21, – kai vieni inertiškai kažkam ruošiasi, o kiti tiesiog baiginėja praleisti dar vieną dieną klausantis šios paskaitos, – tapo iš kasdienės mus lydinčios pasaulio supratimo plotmės ateinančiu akstinu svarstyti teorines galimas tokios besiklostančios pasaulėžiūros prielaidas. Šis filosofijai visuomet svarbus teorijos ir praktikos ryšys,… Skaityti toliau »
Baigiantis šiems 2012 metams, siūlome išklausyti dar vieną aplinkkeliečių atliktą garso įrašą. Ši mūsų pradėta plėtoti atrandama filosofinės minties raiška (galimybė ne tik perskaityti tekstą, bet ir galimybė išgirsti) šiais metais tapo viena iš sudėtinių ir plėtojamų mūsų puslapio temų. Tokiu būdu galime konstatuoti, kad filosofinė mintis gauna galimybę būti perduota/išgirsta/išreikšta/medijuota kitu būdu. Ar ji… Skaityti toliau »
Beveik prieš septynerius metus filosofas Aleksandras Piatigorskis Maskvoje, literatūrinėje kavinėje „Bilingua“, kalbėjo apie mitologiją ir šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Ši Piatigorskio paskaita (nors galbūt tą, ką išgirdome, reikėtų vadinti mintijimu) dar kartą patvirtino, kad filosofija gyva ne instituciškai ir biurokratiškai, ne katedrose ir kabinetuose, ne mokslininkų straipsniuose ir ataskaitose, – ji gyva, kai filosofuojama štai čia, dabar,… Skaityti toliau »