Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas. Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą ir… Skaityti toliau »
Ironija po Fichte’s. Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Skaityti toliau »
1841 m. rugsėjo 29 Sørenas Aabye Kierkegaardas apgynė filosofijos magistro disertaciją „Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą“. Šį darbą jaunasis Siorenas parašė daniškai – netradiciškai tam laikmečiui (ir tik gavęs karaliaus leidimą), nes jautė, kad gimtoji kalba leis geriausiai atskleisti ironijos temą. Tiesa, disertaciją jam teko apginti pagal to meto tradiciją – lotyniškai. Ir tai… Skaityti toliau »
P r o b l e m a: r e f l e k t u o t a s p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Skaityti toliau »
L. Šestovo knyga apie Kierkegaardą, galbūt geriausia jo knyga, yra puikiai išversta į prancūzų kalbą. Ji nuostabiai parašyta, kaip ir daugelis šio autoriaus knygų. Pagrindinė autoriaus mintis šioje knygoje išreikšta labai koncentruotai ir aiškiai, jeigu, žinoma, galima reikalauti aiškumo iš mąstytojo, kuris neigia mintį ir kovoja su pažinimu. Formalus knygos trūkumas yra varginantis vieno ir… Skaityti toliau »
Søren Aabye Kierkegaard (1813–1855) Estetiko aforizmai II dalis x x x Saulė linksmai ir švelniai žvilgčioja į mano būstą; gretimam kambary atidarytas langas. Gatvėje tylu – sekmadienio popietė. Girdžiu, kaip gretimame kieme, po gražios merginos langu, gieda vieversys. Iš kažkokios tolimos gatvės ataidi žuvies išnešiotojo šūksniai. Ore pasklidusi tokia šiluma, o miestas tarsi visas… Skaityti toliau »
Søren Aabye Kierkegaard (1813–1855) Estetiko aforizmai I dalis x x x Aš labiau vertinu bendravimą su vaikais – bent jau yra vilties, kad iš jų išaugs protingos būtybės, – tuo tarpu kai tie, kurie save tokiais laiko…deja! x x x Kokie žmonės keisti! Niekada nesinaudodami jiems suteikta laisve vienoje srityje, jie, kad ir kas… Skaityti toliau »