Žymų Archyvai: Kant

Heideggeris ir dialektinis materializmas

pagal | 2013 04 08

– Paskaita apie dialektinį materializmą – Reikia mažiau klausyti, ką kalba senieji marksizmo-leninizmo adeptai. Reikia klausti iš naujo: kas yra dialektinis materializmas? Marksizmo filosofija. Neįmanoma filosofija. Pačia plačiausia prasme tai yra visos ikimarksistinės ir pomarksistinės filosofijos traukuliai, kuriuos sukėlė susidūrimas su Marxu. Reikia gerai įsidėmėti, kad aukštos įtampos laidus į filosofijos vandenis įmetė ne „koks… Read More: Heideggeris ir dialektinis materializmas »

Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija

pagal | 2013 01 17

„Tiesos vertės problema priėjo prie mūsų, – ar mes patys priėjome prie jos? Kas iš mūsų Edipas? Kas sfinksas? Štai kur pasimatymas – klausimų ir klaustukų!“   Trumpoje esė „Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu“ Friedrichas Nietzsche, besisvaidydamas savo kalba-kūju ir tuo pat metu sugebėdamas išlikti itin poetiškas, tiesą, šį buvimą, kurio linkui pačia… Read More: Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija »

Po Hegelio

pagal | 2012 08 27

Prieš 242 metus, 1770 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos pietvakariuose esančiame Štutgarto mieste gimė žmogus, įaudęs ryškią giją į pasaulinės filosofijos audeklą. Tai – Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis. Ta proga pateikiame pokalbį su Robertu Pippinu apie Hegelio mąstymo reikšmę šiandieninei visuomenei, politikai, kultūrai ir menui. Pippinas yra Čikagos universiteto filosofijos profesorius. Jo interesų sritys – Kantas, Hegelis,… Read More: Po Hegelio »

Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (II)

pagal | 2012 07 15

  Ironija po Fichte’s.   Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (II) »

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: III Eonas – Kova

pagal | 2012 02 24

„Žmogus nori sutarimo, bet gamta žino geriau, kas geriau, kas gera jo giminei; ji nori nesantaikos.“ Immanuelis Kantas ar gali taip būti? Kantas, didysis proto epigonas, staiga sako, kad gamta geriau žino, kas gera žmogaus giminei?! O gal pirmas įspūdis klaidingas ir Karaliaučiaus vienišius sako kažką esmingo? Įsiklausykime. Kantas nesako, kad nesantaika geriau žmogui, jis… Read More: M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: III Eonas – Kova »

Apie vėžinių ląstelių ritmą: Kantas, Heideggeris ir Bachelardas

pagal | 2012 02 18

Pristatome dar vieną garso įrašą iš 2011 m. lapkričio 11 d. vykusios respublikinės konferencijos Lietuvos kultūros tyrimų institute. Kristupas Sabolius savo pranešime, keldamas klausimą apie Kanto minties svarbą šiuolaikinėje diskursų vaivorykštės spalvų maišalynėje, bando rekonstruoti pastarojo vaizduotės koncepcijos reikšmę. Netikėtu argumentu, paremiančiu Kanto apmąstymų reikšmingumą, tampa atsitiktinumas, kurį mėgo Merabas Mamardašvilis ir kurį kažin ar… Read More: Apie vėžinių ląstelių ritmą: Kantas, Heideggeris ir Bachelardas »