Žymų Archyvai: Kant

Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą

pagal | 2015 11 28
Komentarų: 0

Kad pradėtum kalbėti apie greitį, būtina minėti laiką ir erdvę, o tuomet nejučiomis prisimeni Immanuelį Kantą ir jo transcendentalinę filosofiją. Kantas teigė, jog erdvė ir laikas yra juslinio patyrimo sąlygos, taigi apriorinės sąlygos bet kokiam reiškinių pasirodymui ir jų suvokimui. Diskutuojant apie galimą „greičio sistemą“ ir jos turinį, Kanto nubrėžta filosofinė problemos svarstymo perspektyva išlieka,… Read More: Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą »

Martino Heideggerio pasaulio samprata

pagal | 2015 04 30
Komentarų: 0

René Descartes’o vardas visuotinai siejamas su Martino Heideggerio apmąstymams svarbaus filosofijos istorijos laikotarpio – Naujųjų laikų – atsiradimu. Ši sąsaja ypatingai paranki, norint suprasti vadinamojo „ankstyvojo Heideggerio“ filosofinį projektą, kuris net kai kurių teoretikų (Caputo, Vattimo) yra įvardijamas kaip esminga diskusija su Descartes’u. Kaip žinoma, Heideggeriui metafizikos vyksmas yra nepertraukiama mąstymo krypties, sutelkiančios savyje esinio… Read More: Martino Heideggerio pasaulio samprata »

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: K – tai Kantas

pagal | 2015 04 22
komentarai 2

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – tai aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip jis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame Deleuze’o… Read More: Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: K – tai Kantas »

Spekuliatyvusis realizmas ir virtualybė

pagal | 2014 06 16
Komentarų: 1

Kristupo Saboliaus pranešime „Spekuliatyvusis realizmas ir virtualybė“ pasakojama ne apie tai, kas buvo, kitaip sakant, ne apie praeityje įvykusį mąstymo judesį kaip atitinkamą dalyką dabartinės visuomenės nariams – tiksliau, poapšvietos visuomenės nariams, t. y. tiems, kurie tiki ir netiki žinojimo mitu, kurie persmelkti paradoksų (beje, šis šalutinis sakinys ypatingai svarbus, nes Apšvietos projekto viršūnė yra… Read More: Spekuliatyvusis realizmas ir virtualybė »

Vienos sąvokos eksplikacija: metafizika (apibrėžimai ir dalys)

pagal | 2014 05 26
Komentarų: 1

Nėra aiškaus ir visiems priimtino metafizikos apibrėžimo, sutarimo dėl jos uždavinių, turinio ir dalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, geriausia yra tiesiog nurodyti, kurie filosofai, aptariant metafiziką, yra verti dėmesio. Pavadinimas. Metafizika – tai disciplina, sietina su Aristoteliu, tačiau „metafizikos“ sąvokos kiltis sietina su Aristotelio raštų leidėju [Androniku Rodiečiu – V.G.], gyvenusiu I a. pr. Kr.… Read More: Vienos sąvokos eksplikacija: metafizika (apibrėžimai ir dalys) »

Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės

pagal | 2013 07 02
komentarai 2

Vienas Immanuelio Kanto ontologinių orientyrų gali būti nusakomas subjektiškumu. Sekant Ludwigo Wittgensteino akies ir vizualinio lauko metafora, objektą ir visa reginčiąją akį skiria tai, kas neleidžia jiems sutapti, t. y. tam tikras transcendentalinis atstumas. Svarbu pastebėti, kad pati akis negali pakliūti į savo regėjimo lauką ir tapti sau pažini; todėl išvada: transcendentalinis atstumas implikuoja ne… Read More: Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės »

Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją

pagal | 2013 06 11
komentarai 4

Ši Gilles’io Deleuze’o esė įdėta rinkinyje „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Tai yra vienintelė jo knyga, skirta literatūrai. Apie sumanymą parašyti knygą, kurioje susipintų filosofinės ir literatūrinės minties formos, mąstytojas prisipažino viename 1988-ųjų pokalbyje, tačiau „kritiškumo“ ir „kliniškumo“ idėjas apjungė žymiai anksčiau, – tyrime, pavadintame „Sacherio-Masocho pristatymas“ (Présentation de Sacher-Masoch, 1967). Pagrindinę „Kritiškai… Read More: Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją »