Žymų Archyvai: Kant

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: K – tai Kantas

pagal | 2015 04 22

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – tai aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip jis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame Deleuze’o… Skaityti toliau »

Spekuliatyvusis realizmas ir virtualybė

pagal | 2014 06 16

Kristupo Saboliaus pranešime „Spekuliatyvusis realizmas ir virtualybė“ pasakojama ne apie tai, kas buvo, kitaip sakant, ne apie praeityje įvykusį mąstymo judesį kaip atitinkamą dalyką dabartinės visuomenės nariams – tiksliau, poapšvietos visuomenės nariams, t. y. tiems, kurie tiki ir netiki žinojimo mitu, kurie persmelkti paradoksų (beje, šis šalutinis sakinys ypatingai svarbus, nes Apšvietos projekto viršūnė yra… Skaityti toliau »

Vienos sąvokos eksplikacija: metafizika (apibrėžimai ir dalys)

pagal | 2014 05 26

Nėra aiškaus ir visiems priimtino metafizikos apibrėžimo, sutarimo dėl jos uždavinių, turinio ir dalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, geriausia yra tiesiog nurodyti, kurie filosofai, aptariant metafiziką, yra verti dėmesio. Pavadinimas. Metafizika – tai disciplina, sietina su Aristoteliu, tačiau „metafizikos“ sąvokos kiltis sietina su Aristotelio raštų leidėju [Androniku Rodiečiu – V.G.], gyvenusiu I a. pr. Kr.… Skaityti toliau »

Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės

pagal | 2013 07 02

Vienas Immanuelio Kanto ontologinių orientyrų gali būti nusakomas subjektiškumu. Sekant Ludwigo Wittgensteino akies ir vizualinio lauko metafora, objektą ir visa reginčiąją akį skiria tai, kas neleidžia jiems sutapti, t. y. tam tikras transcendentalinis atstumas. Svarbu pastebėti, kad pati akis negali pakliūti į savo regėjimo lauką ir tapti sau pažini; todėl išvada: transcendentalinis atstumas implikuoja ne… Skaityti toliau »

Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją

pagal | 2013 06 11

Ši Gilles’io Deleuze’o esė įdėta rinkinyje „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Tai yra vienintelė jo knyga, skirta literatūrai. Apie sumanymą parašyti knygą, kurioje susipintų filosofinės ir literatūrinės minties formos, mąstytojas prisipažino viename 1988-ųjų pokalbyje, tačiau „kritiškumo“ ir „kliniškumo“ idėjas apjungė žymiai anksčiau, – tyrime, pavadintame „Sacherio-Masocho pristatymas“ (Présentation de Sacher-Masoch, 1967). Pagrindinę „Kritiškai… Skaityti toliau »

Heideggeris ir dialektinis materializmas

pagal | 2013 04 08

– Paskaita apie dialektinį materializmą – Reikia mažiau klausyti, ką kalba senieji marksizmo-leninizmo adeptai. Reikia klausti iš naujo: kas yra dialektinis materializmas? Marksizmo filosofija. Neįmanoma filosofija. Pačia plačiausia prasme tai yra visos ikimarksistinės ir pomarksistinės filosofijos traukuliai, kuriuos sukėlė susidūrimas su Marxu. Reikia gerai įsidėmėti, kad aukštos įtampos laidus į filosofijos vandenis įmetė ne „koks… Skaityti toliau »

Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija

pagal | 2013 01 17

„Tiesos vertės problema priėjo prie mūsų, – ar mes patys priėjome prie jos? Kas iš mūsų Edipas? Kas sfinksas? Štai kur pasimatymas – klausimų ir klaustukų!“   Trumpoje esė „Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu“ Friedrichas Nietzsche, besisvaidydamas savo kalba-kūju ir tuo pat metu sugebėdamas išlikti itin poetiškas, tiesą, šį buvimą, kurio linkui pačia… Skaityti toliau »