Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »
2010 m. Stephenas Hawkingas knygoje „Didysis sumanymas“ paskelbė, kad filosofija „mirė“, kadangi „nespėjo įkandin moderniosios pažangos moksle, ypač fizikoje“. Kalbėjo jis ne apie etiką, politinę teoriją ar estetiką. Jis paminėjo metafiziką, filosofijos šaką, siekiančią bendriausiai suprasti erdvės ir laiko, esminės pasaulio medžiagos prigimtį. Jei filosofai išties nori žengti pirmyn, jie turėtų palikti savo krėslus ir… Skaityti toliau »
Fausto likimas – Europos kultūros likimas. Fausto siela – Vakarų Europos siela. Ši siela buvo pilna audringų, begalinių siekių. Joje buvo išskirtinis dinamiškumas, nežinomas antikos sielai, helenų sielai. Jaunystėje, Renesanso epochoje ir dar anksčiau, viduramžių Renesanse, Fausto siela aistringai ieškojo tiesos, po to įsimylėjo Gretchen, ir kad įgyvendintų savo begalinius žmogiškuosius siekius, sudarė sąjungą su… Skaityti toliau »