Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją

pagal | 2013 06 11
komentarai 4

Ši Gilles’io Deleuze’o esė įdėta rinkinyje „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Tai yra vienintelė jo knyga, skirta literatūrai. Apie sumanymą parašyti knygą, kurioje susipintų filosofinės ir literatūrinės minties formos, mąstytojas prisipažino viename 1988-ųjų pokalbyje, tačiau „kritiškumo“ ir „kliniškumo“ idėjas apjungė žymiai anksčiau, – tyrime, pavadintame „Sacherio-Masocho pristatymas“ (Présentation de Sacher-Masoch, 1967). Pagrindinę „Kritiškai… Read More: Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją »

Deleuze’as su Hegeliu: ašys ir plėtotės kryptys

pagal | 2013 06 08
Komentarų: 0

Savo monografijoje Organai be kūnų (Organs without Bodies, 2003) Slavojus Žižekas pabrėžia: „Deleuze’as prieš bet kokį universalaus Buvimo būdą nori tvirtinti genetinio diferenciacijos proceso pirmumą, kai tuo tarpu Hegelis siekia į pačią konceptualinės universalijos šerdį įdiegti jos savijudą.“ Parodysime, kad iš esmės tai yra vienas ir tas pats dalykas. Taigi mes matome pozityvų skirtumo eskalavimą… Read More: Deleuze’as su Hegeliu: ašys ir plėtotės kryptys »

Atsakymai į klausimų seriją

pagal | 2013 06 03
Komentarų: 0

Mainai tarp Gilles’io Deleuze’o ir Arnaud Villani. 1981 m. lapkritis, Paryžius.   A. Villani: Ar jūs „monstras“? G. Deleuze: Jis, „monstras“, visų pirma yra sudėtinis. Matyt, tiesa, kad aš rašiau apie skirtingus dalykus. Sekanti „monstro“ reikšmė – koks nors gyvis ar daiktas, kuris, būdamas visiškai apibrėžtu, išlieka, griežtai imant, galutinai neapibrėžtu (pavyzdžiui, toks monstras kaip Goya).… Read More: Atsakymai į klausimų seriją »

Politika ir menas

pagal | 2013 05 30
komentarai 2

Oficialus šios viešos paskaitos aprašas skelbia, kad ji skirta užmegzti, glaudinti, artinti dviejų skirtingų žmogaus raiškų – politikos ir meno – atstovus; dviejų skirtingų cechų narius, mąstančius apie politiką ir mąstančius apie meną, – TSPMI ir VDA akademines bendruomenes. Jei vadovautumėmės paskaitininkų Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo lūpose ne kartą skambėjusio minties klasiko Platono raštais, nėra didelio… Read More: Politika ir menas »

Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (II)

pagal | 2013 05 26
Komentarų: 0

Pateikiame tęsinį teksto apie prancūzų kino režisierių Gasparą Noé, kurio filmas „Mėsa“ (Carne) 1991 m. pradėjo naują kino bangą, kritikų pavadintą „Naujuoju prancūzų ekstrymu“. Pasak teksto autorės Kristinos Karvelytės, šios bangos režisieriai „nekuria kino, jie eksperimentuoja su išgyvenamu kūnu, į kinematografinę formą įvilkdami kraštutines jo patirtis. Šios patirtys yra sąmoningai transgresyvios, taigi griauna populiariajame kine… Read More: Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (II) »

Sloterdijko sferos

pagal | 2013 05 24
komentarai 2

Peteris Sloterdijkas (g. 1947) yra vienas pastebimiausių Vokietijos viešųjų intelektualų, nebijantis peržengti tradicinių mąstymo formų ir ribų. Kultūros kritika, meno ir medijų teorija, religija, politika, istorija, psichologija – tai tik kelios sferos, į kurias nukreiptas vokiečių filosofo, o gal filosofuojančio rašytojo, žvilgsnis. Jis ir pats sako, kad modernioji filosofija, jeigu ji vaisinga, išstato save tam,… Read More: Sloterdijko sferos »

Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje

pagal | 2013 05 19
komentarai 4

Pristatome VU tęstinio seminaro trečiąją paskaitą, šį kartą skaitytą Andriaus Bielskio, kurią pats autorius vadina egzegezine. Paskaita pradedama svarstymais, kodėl veikalas „Politika“ yra reikšmingas ir kodėl Aristotelis gali būti pristatomas revoliuciniu mąstytoju, nors tradiciškai tokiu nelaikomas. Paprastai jis priimamas/skaitomas konservatyviai ir niekaip nesiejamas su tuo, ką galima pavadinti emancipaciniu politiniu projektu. Vartodamas terminą „revoliucinis aristotelizmas“,… Read More: Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje »