I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Read More: Graikų mokytojas Sokratas »
2010 m. Stephenas Hawkingas knygoje „Didysis sumanymas“ paskelbė, kad filosofija „mirė“, kadangi „nespėjo įkandin moderniosios pažangos moksle, ypač fizikoje“. Kalbėjo jis ne apie etiką, politinę teoriją ar estetiką. Jis paminėjo metafiziką, filosofijos šaką, siekiančią bendriausiai suprasti erdvės ir laiko, esminės pasaulio medžiagos prigimtį. Jei filosofai išties nori žengti pirmyn, jie turėtų palikti savo krėslus ir… Read More: Filosofija dar nemirė »
Straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos apžvelgiama kalbos pertekliaus krizė, ištikusi šiuolaikinę visuomenę. Dabartinė kalba jau nebėra betarpiškas saitas, kuris jungia žmogaus protą ir bekalbių daiktų pasaulį. Šių dienų postmodernistinė kalba, kurios pagrindą sudaro paskalos, skandalai, gandai, įvairiausio plauko „nuomonės“, buitinio lygio plepalai ir kitos spekuliacijos, nereprezentuoja jokios realybės, esančios už iliuzinės žodžio teritorijos. Šiuolaikinis žmogus iš… Read More: Word & Simulacra »
Pristatome dar vieną Gilles’io Deleuze’o esė iš rinkinio „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Ši knyga – tai literatūrinių-klinikinių tyrinėjimų serija, kurioje Deleuze’o pamėgti filosofai (Platonas, Spinoza, Kant, Nietzsche…) bei rašytojai (Beckett, Carroll, Kafka, Melville…) kalbasi ne tik vieni su kitais, tačiau ir vieni per kitus, iš visiems žinomų literatūros ar filosofijos „autorių“ virsdami… Read More: Ariadnės paslaptis remiantis Nietzsche »
Vienas Immanuelio Kanto ontologinių orientyrų gali būti nusakomas subjektiškumu. Sekant Ludwigo Wittgensteino akies ir vizualinio lauko metafora, objektą ir visa reginčiąją akį skiria tai, kas neleidžia jiems sutapti, t. y. tam tikras transcendentalinis atstumas. Svarbu pastebėti, kad pati akis negali pakliūti į savo regėjimo lauką ir tapti sau pažini; todėl išvada: transcendentalinis atstumas implikuoja ne… Read More: Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės »
Kartais gyvenime ką nors atlikti sustabdo baimė. Kartais didelis pasitikėjimas ir visažinystė. Kartais stoviniavimo priežastimi tampa apatija arba nusivylimas. Tačiau kartais pritrūksta paprasčiausios orientacijos ir troškimo visų pirmą pakeisti tą, kuris mums atrodo esantis savastimi. Pagaliau ne tik tai. Galite sakyti, kad čia tėra banalus egzistencinis klausimas, nesisiejantis su pristatomo akademinio pranešimo ignoravimu. Filosofija „užsiimantys“… Read More: Jugoslavijos Praxis mokykla ir jos veiklos įtaka šiuolaikinei post-Jugoslavijos politinei… »
Martino Heideggerio laiškas apie humanizmą pasirodė 1947 m. Formaliai tai yra atsakymas į kai kuriuos klausimus, kuriuos uždavė Jeanas Beaufret, sekdamas įtakingu Jeano-Paulio Sartre’o straipsniu „Egzistencializmas yra humanizmas“. Sartre’as, pats prieš karą studijavęs Heideggerio darbus, Prancūzijos okupacijos laikmečiu buvo aktyvus pogrindžio dalyvis, o po karo pagarsėjo skelbdamas naująją egzistencializmo filosofiją. Heideggerio „fundamentalioji ontologija“, jau anksčiau… Read More: Žmogaus esmės samprata Heideggerio laiške apie humanizmą »