Politika ir menas

pagal | 2013 05 30

Oficialus šios viešos paskaitos aprašas skelbia, kad ji skirta užmegzti, glaudinti, artinti dviejų skirtingų žmogaus raiškų – politikos ir meno – atstovus; dviejų skirtingų cechų narius, mąstančius apie politiką ir mąstančius apie meną, – TSPMI ir VDA akademines bendruomenes. Jei vadovautumėmės paskaitininkų Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo lūpose ne kartą skambėjusio minties klasiko Platono raštais, nėra didelio skirtumo tarp tų panorusiųjų įgyti glaudesnį ryšį. Neįveikiama praraja žioji tarp politiko ir menininko, o tiek mąstantis apie politiką, tiek mąstantis apie meną yra vieno ir to paties molio. Arba iš pažiūros vieno molio, bet skirtingumas neįtikėtinai sunkiai užfiksuotinas ir identifikuotinas. Tačiau čia jau kita istorija. Po šios paradoksą arba pakitusį dabartinį būvį nužyminčios pastabos trumpai, keliais sakiniais aptarkime, kas buvo tame tą artumą žadančiame įvykyje.

Atrodo, Jokubaitis ir Radžvilas tapo neatskiriama viešų paskaitų atlikėjų pora. Netingintis pasklaidyti nežinia kiek besitęsiančią internetinę dykumą, surastų jau antrą dešimtį skaičiuotinų viešų paskaitų, pristatymų, kalbėjimų, disputų, atliktų poroje… Ar kada nors šis glaudus, akimi pastebimas bendradarbiavimas taps kuo nors užrašytu bendrai ir neatskiriamai, kaip kažkada tą atliko Gilles’is Deleuze’as ir Félixas Guattari, teliks intriguojančiu klausimu, tačiau pabrėžtina, kad šiuo metu du kompetentingiausi politinės filosofijos žinovai darbuojasi greta. Esminių pozicijų skirtumų, bent viešai, nedemonstruojama; polemizuojant su klausimus užduodančiais ir diskutuojančiais, laikomasi išvien pildant vienas kito argumentus. Oponuoti yra kam ir dėl ko: tiek Jokubaitis, tiek Radžvilas yra dešiniųjų pažiūrų; kaip žinome, mąstančiųjų sluoksniuose (bent jau nuo 1968 metų Paryžiaus įvykių) madinga deklaruoti kairuolišką poziciją ir domėtis bei cituoti kairiesiems prisiskiriančiųjų mintis ir knygas. Beje, Jokubaitis, dėstydamas savo poziciją, šiuo metu yra matyt labiausiai argumentus išgryninantis ir tik jais siekiantis besiremianti filosofas Lietuvoje. Jo pozicijoje nėra vietos jausmui, atrodymui, kažkam kažkur girdėtam ar kokiam nors kitam poziciją palaikančiam pseudo pamatui. Toks kalbėjimo išeities taškas numato kalbančiojo ribotumą, tačiau šis esti ne  trūkumu, o ribos lokalizacijos, ribos kaip argumentuotos ir kompetentingos pozicijos suformavimo negalimybės, nužymėjimu, ribos, kuri iš principo buvoja sąžininga mąstančiojo pozicijos sąskaita, atskleidimu. Tokioje, ribotumo situacijoje tandemo vairas viešose paskaitose atiduodamas Radžvilui. Pastarasis jau nėra toks preciziškas, nes aiški orientacija į krikščionybę, tradiciją ir vertybes leidžia formuluoti tvirtą poziciją net ir pritrūkus argumentų.

Taigi apie paskaitą. Įrašas ir įdedamas, kad patys klausytume bei mąstytume apie meno ir politikos susidūrimą, persiklojimą, suartėjimą ir išsiskyrimą. Klausytume bei mąstytume, ar paskaitininkai apie meną kalbėjo taip, kad būtų suprasti kalbančiųjų apie meną ir ar kalbantieji apie meną suprato kalbančiuosius apie politiką. Koks įvyko susikalbėjimas tarp priklausančiųjų, anot Platono, vienam genos? Tai artumos akstinas ar tik dar vienas patvirtinimas, kad kuo jis panašesnis, tuo man tolimesnis?

 

***

Paskaita-diskusija (garso įrašas):

Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radžvilas „Politika ir menas“

2013 m. gegužės 7 d., Vilniaus dailės akademijos senieji rūmai, gotikinė salė.

 

2 komentarai

  1. ABC

    Nežinau, kuris iš aplinkkeliečių rašė šią trumpą apžvalgą, bet tenka pastebėti, kad sakinių konstrukcija žudanti, primena Hegelio braižą.

    Atsakyti
  2. T.

    Šiaip jau tai nei kairieji, nei dešinieji, o paprasčiausiai
    valstybės išlaikomi dėstytojai. Ir iš viso, bėgant laikui supratau, kad tikras nepriklausomas intelektualas gali būti tiktai pirmiausiai finansiškai nepriklausomas žmogus.Ar tokių likę Lietuvoje? Nes priešingu atveju jai ką cyptelsi prieš liniją, t.y. konformistinį kalbos rėžimą, tuoj subėgs visi „akademinės etikos” sargai, visi pseudoprofesoriai su savo išpustytais mundurais:)

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *