Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Drąsa pasireiškia įvairiai. Pasirodymas kovoje tėra primityviausias išbandymas, o štai būna akimirkų, kai atsisakymas kautis ir žudyti yra visų didžiausia drąsa. Taigi drąsa bet kokiomis aplinkybėmis yra dorybė. Jeigu drąsą imsime pavyzdžiu, įrodančiu Sokrato požiūrį, kad dorybė yra žinojimas,… Read More: Drąsa kaip dorybė (I) »
Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojų jūros buvau atneštas į salę, kurioje dalyvavau kaip knygos „Šiapusybės regionai: 50 Heideggerio filosofijos klausimų“ bendraautorius. Renginio moderatoriui ir garbiems profesoriams diskutuojant apie nelengvą knygos atsiradimo istoriją, sunkiai galėjau patikėti jau trečią dešimtmetį atgimusią nepriklausomybę skaičiuojančios valstybės barbarišku vietinės humanitarinės kultūros lygiu, nešama ŽINIA dabartinėms ir būsimoms kartoms. Visa tai… Read More: Heideggeris ir dialogas »
Skirtumų tarp regėti ir matyti šalinimas, informacinio lauko įsitvirtinimas ir virtualios realybės ekspansija kelia norą pajusti pastovumą šiame staigiai besimainančiame pasaulyje. Siekdamas kuo greičiau realizuoti savo projektus, žmogus vis dėlto geidžia pauzės, atokvėpio, nori išsaugoti įprastumą. Kai skundžiamės apie nusistovėjusių kultūros formų devalvaciją, tradicijos užmarštį, tikrovės simuliaciją ir jos pakaitą, tuoj prisimename atminties saugotoją –… Read More: Įvadas į fotografijos filosofiją »
Moderniosios lietuvių tautos, mininčios savos valstybės atkūrimo šimtmetį, atsiradimui lemtingą vaidmenį suvaidinusio mėnraščio „Aušra“ numerio preambulėje vieno iš tautos patriarchų laikomo Jono Basanavičiaus parinkta romėnų sentencija – Homines historiarum ignari semper sunt pueri („Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikais“) – vėl aštriai primena egzistenciškai sopų individo santykio su savo atmintimi, praeitimi, dabartimi ir ateitimi klausimą, kuris kartu… Read More: Meditacija apie istoriją »
Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Read More: Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“ »
Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene, išvertusia Platono dialogus „Faidonas, arba Apie sielą“ (1999), „Puota, arba Apie meilę“ (2000), „Filebas“ (2017), Plotino traktatus „Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla“ (2011). Svarbiausios jos pačios knygos yra „Sielos dermės: filosofinės graikų etikos apybraiža“ (1999)… Read More: Filosofija galėjo vadintis filologija (I) »
1950-ųjų spalį filosofiniame žurnale Mind pasirodė A. M. Turingo straipsnis, pavadintas „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“. Pirmasis šio straipsnio sakinys skelbia: „Siūlau apsvarstyti klausimą: Ar mašinos gali mąstyti?“ Po šešerių metų straipsnis buvo perspausdintas Jameso Newmano redaguotoje antologijoje The World of Mathematics pavadinimu „Ar gali mąstyti mašina?“ Nuo tada šiuo klausimu ėmė lietis publikacijų srautas, leidęs… Read More: Platono atsakymas į Alano Turingo klausimą »