Kai tavo mėgstamas filosofas yra nepakantuolis

pagal | 2017 12 09

Rodos, gyvename tokiais laikais, kai žmonės į nepakantą moja ranka. Donaldas Trumpas žvelgia į baltųjų viršenybės šalininkų minią ir joje mato „nepaprastai puikius žmones“. Paties Trumpo seksistinės pastabos jo rėmėjams sukelia ne daugiau nei sunkius atodūsius. Atviras kraštutinių dešiniųjų partijų rasizmas nesulaiko europiečių, nusivylusių savo valdžia, balsuoti už jas. Be abejo, čia savo vaidmenį atlieka… Read More: Kai tavo mėgstamas filosofas yra nepakantuolis »

Arabų vertėjų indėlis – žymiai didesnis, nei tik graikų filosofijos išsaugojimas

pagal | 2017 11 12

Europos antikos laikais filosofai daugiausia rašė graikiškai. Net po romėnų Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties filosofija buvo stipriai susijusi su helenistine kultūra. Pirmaujantys romėnų pasaulio mąstytojai, tokie kaip Ciceronas ir Seneka, labai vertino graikų literatūrą; Ciceronas netgi nuvyko į Atėnus atiduoti pagarbą savo filosofinių herojų gimtinei. Pats imperatorius Markas Aurelijus graikiškai rašė filosofinius… Read More: Arabų vertėjų indėlis – žymiai didesnis, nei tik graikų filosofijos… »

Karingumo paieškos Pandžabe

pagal | 2017 10 28

Mano fotografija yra tikra. Kaip ir užrašas ant berniuko nugaros ar patranka, kėpsanti priešais Pakistano fortą. Ji datuojama XVIII a. ir padabinta simboliu „G3R“: King George III („Karalius Jurgis III“). Šis valdovas buvo pamišęs ir savo elgesiu paskatino įtvirtinti antrąją Amerikos konstitucijos pataisą – teisę turėti ir nešioti ginklą, – tam atvejui, jeigu karališkoji kariuomenė… Read More: Karingumo paieškos Pandžabe »

Dorybės ir žinojimo prigimtis

pagal | 2017 09 30

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Nūnai priartėjome prie sekančio pagrindinio skirtumo tarp Sokrato ir jo miesto. Šitai liečia du klausimus, kuriuos Sokratas, – tačiau ne miestas, – laikė susijusius neatsiejamai. Pirmasis buvo toks: „Kas yra dorybė?“ Daugybė bevaisių Sokrato pastangų apibrėžti dorybę rodo, kad… Read More: Dorybės ir žinojimo prigimtis »

Jacquesas Derrida apie religiją

pagal | 2017 08 26

2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir kuklumo… Read More: Jacquesas Derrida apie religiją »

Graikų filosofijos ir medicinos perdavimas

pagal | 2017 08 20

Senovės graikų filosofijos ir medicinos raštai nepaprastai įtakojo vėlesnį mąstymą tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė Aileen Das išryškina tam tikras šios įstabios kelionės atkarpas, vedančias nuo graikų iki sirų, nuo arabų iki lotynų. –   Severas Sebuktas (mirė 666/667 m. po Kr.) rašo: [Filosofija] nepriklauso vien tiktai graikams, ją gali pažinti visi,… Read More: Graikų filosofijos ir medicinos perdavimas »

Kristijonas Donelaitis: susigyventi su pasauliu

pagal | 2017 07 31

Kristijonas Donelaitis ateina pas mus iš toli – iš XVIII a., Apšvietos amžiaus; ateina iš Karaliaučiaus universiteto, iš tos intelektualinės aplinkos, kuri brandino Immanuelį Kantą, kurioje buvo brėžiamos modernybės ribos, mūsų pasaulėvaizdžio, dabartinio žmonių pasaulėvaizdžio kontūrai. Ateina jis su labai savita programa, su unikalia patirtimi. XVIII a. Karaliaučiaus universitetas išleido du iškilius intelektualus – Kantą… Read More: Kristijonas Donelaitis: susigyventi su pasauliu »