Vokiečių kino režisierė Margarethe von Trotta netryško iš džiaugsmo, gavusi pasiūlymą statyti filmą apie tai, kaip filosofė Hannah Arendt įamžino Adolfo Eichmanno teismo procesą. „Kaipgi, – klausė ji, – aš galiu sukurti filmą apie filosofą – žmogų, kuris sėdi ir mąsto?“ Dar pridūrė, kad filmuose labai sunku rasti vietą intelektualams: juk šie paprastai vien sėdinėja… Read More: Filosofija kine »
Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. // Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir daugelis… Read More: Filosofija galėjo vadintis filologija (II) »
George’as Steineris – vienas svarbiausių XX a. žydų kilmės mąstytojų, dėstęs Oksfordo, Kembridžo, Harvardo, Jeilio ir kituose universitetuose. Parašė klasikinėmis tapusias kritikos knygas „Tolstojus ar Dostojevskis“ (Tolstoy or Dostoevsky), „Tragedijos mirtis“ (The Death of Tragedy) ir „Mėlynbarzdžio pilyje: kelios pastabos apie naują kultūros apibrėžimą“ (In Bluebeard’s Castle: Some Notes Towards the Redefinition of Culture). Leidykla… Read More: Eiti pirmyn didžiuojantis, kad neturi namų: pokalbis su George’u Steineriu »
Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Read More: Peloponesiečių ir atėniečių karas II »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Sokratas ragino savo bendrapiliečius būti dorais, bet tvirtino, kad dorybės išmokyti negalima. Dorybę tapatino su žinojimu, tačiau spyrėsi, jog šis žinojimas yra nepasiekiamas ir neišmokomas. Privertęs savo pašnekovus pasijusti neišmanėliais ir tamsuoliais, Sokratas prisipažindavo pats žinąs tik tai, kad… Read More: Drąsa kaip dorybė (II) »
Didis čekų kino režisierius, scenaristas, aktorius ir profesorius Milošas Formanas išėjo anapilin būdamas 86-erių. „Oskaro“ laimėtojas atvyko į Jungtines Valstijas 7-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip jaunas maištingas kino filmų kūrėjas, kurio idėjas atmetė komunistinio kino funkcionieriai, jo šalį užplūdę 1968 metais. Prieš palikdamas Čekoslovakiją, Formanas susuko juostą „Peteris ir Pavla“ (Černý Petr, 1964), po to sekė… Read More: Kino Mozartas: prisimenant Milošą Formaną »
Kol visas graikų tarpusavyje kariauto Peloponeso karo (431–404) priežastims ir įvykiams skirtas Tukidido (apie 460 – apie 395) istorinis veikalas „Peloponesiečių ir atėniečių karas“ (horribile dictu) nėra išverstas į lietuvių kalbą, skaitytojų dėmesiui pasiūlysiu tris ryškesnius jo fragmentus. Pirmoji publikacija – tai veikalo įžanga, vadinamoji archajologija – seniausios graikų istorijos raidos apžvalga (I knyga, sk.… Read More: Peloponesiečių ir atėniečių karas I »