Pokalbyje, kurį pateikiame jūsų dėmesiui, amerikiečių literatūrologas Jonathanas Culleris, knygų „Apie dekonstrukciją“ (1982) ir „Literatūros teorija: labai trumpas įvadas“ (1997) autorius, dalinasi mintimis apie tai, kad teoriją turėtume suvokti ne kaip sudėtingų doktrinų visumą, o kaip beribę, nuolat besimainančią klausimų ir požiūrių seriją. Būtent čia yra jos ilgalaikis vertingumas.
Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Sprendimo galios kritika“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.
„Malonumas ir gėris abu susiję su sugebėjimu norėti, ir tiek jie siejasi su patikimu: pirmasis – su patologiškai sąlygotu (paskatomis, stimulos), antrasis – su grynai praktiniu patikimu, apibrėžtu ne tik objekto vaizdiniu, bet kartu ir pateiktuoju subjekto ir objekto egzistavimo ryšiu. Patinka ne tik objektas, bet ir jo egzistavimas.“
Kartą internete nugirstas ar perskaitytas filosofo Gintauto Mažeikio pasisakymas, aplinkkeliai.lt kronikininką paklaidinęs žiniatinklyje ir galiausiai išvedęs į vizualią stotelę, – kurioje vykstantis veiksmas buvo užrašytas kaip tekstas ir žemiau pateiktas kaip hipertekstas, – ryškiai šviečiančia antrašte „Kodėl šiandien filosofija ir socialinė kritika yra aktuali visuomenei“.
Pradėti galima kad ir nuo paties įprasčiausio dalyko, kurį geba atlikti bet kuris šiuolaikinis pradinukas (o gal ir darželinukas?): į „Google“ paiešką suvedami žodžiai „Eizenšteino Montažas“ ir analizuojama, o, tiksliau, „brauzinama“, ką pasiūlys visažinystės archyvas. Rezultatu stebėsitės: beveik dėmesio dykynė, vos keletas paminėjimo oazių.
„Menas, kaip aš jį suprantu, yra nuolatinis savęs įveikimas. Jo gelmė – betarpiškas mūsų pačių gelmės veidrodis.“ (J. Baltrušaitis)
Poeto-simbolisto, eseisto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) pamąstymai apie kūrybą ir kūrėją, meną ir menininką, žmogų ir gyvenimą.
Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Read More: Literatūros kritika kaip skaitymo aktas »
„Spektaklio visuomenė“ yra prancūzų situacionisto Guy Debordo pilnametražis nespalvotas filmas, sukurtas 1973 m. remiantis jo to paties pavadinimo knyga. Filme, naudojant įvairią vaizdo medžiagą ir iškreipimo (détournement) techniką, radikaliai kritikuojama visuotinė rinkodara bei jos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės susvetimėjimo procese, svarstoma apie kovos su reprezentacijomis ir vaizdų hegemonija problemą, apmąstomi revoliucijos ir teatralizacijos santykiai.