Filosofai už Ukrainą #3

pagal | 2022 03 13

• Michael Marder: „Mes privalome įsikišti. Tuščių pareiškimų apie paramą Ukrainai ar formalių Putino agresijos pasmerkimų nepakanka.“
• Slavoj Žižek: „Rusija bando primesti naują tarptautinių santykių modelį – ne šaltąjį karą, o karštąją taiką, kuri prilygsta nuolatiniam hibridiniam karui, kai karinės intervencijos paskelbiamos taikos palaikymo humanitarinėmis misijomis prieš genocidą.“
• Rein Raud: „Putinas kovoja prieš laisvos ir demokratinės visuomenės galimybę Ukrainoje, stačiatikių tradicijas turinčioje rytų slavų valstybėje: jei tokia visuomenė pasiteisintų, atsirastų tikimybė, kad kažko panašaus paprašys ir jo paties žmonės.“
• Michael Hauskeller: „Mus užpuolė, čia mes esame aukos, šaukia agresorius. Galbūt tuo net tikima, o gal ir ne. Svarbiausia, kad jeigu šauksi pakankamai dažnai ir garsiai, žmonės tuo patikės ir melą vadins tiesa, o tiesą – melu.“

Pokalbiai apie esmes. Apie laisvę

pagal | 2022 03 11

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šį kartą pokalbyje svarstoma apie laisvę, metafizinį laisvės principą.
„Laisvė yra atvirumas transcendencijai, bet toks atvirumas, kuris reiškia, kad transcendencija apriboja mano savivalę, mano nihilizmą, mano anarchizmą, mano poreikį plėstis iki begalybės. Štai kaip aš apibūdinčiau laisvę.“ (Arvydas Šliogeris)

Filosofai už Ukrainą #2

pagal | 2022 03 09

• Graham Harman: „Nėra nė vieno, kuris rinktųsi gyventi sugriautame kariniame protektorate, o ne augančioje demokratinėje Ukrainoje. Mes drybsome ir kritikuojame savo visuomenes kaip nuobodžiaujantys besočiai, o ukrainiečiai mums primena, ką dar galime prarasti: laisvę, apsisprendimą, teisės viršenybę.“
• Saulius Geniušas: „Jeigu istorija mus ko nors moko, tai pamoka tokia, kad joks diktatorius negali primesti savo valios visam pasauliui, jei pasaulis nusprendžia jam pasipriešinti. Tik mūsų vienybė gali nutiesti kelią į taiką. Slava Ukraini!“
• Jonathan Wolff: „Ukrainiečiai susivienijo, kad pasipriešintų vienai galingiausių karinių jėgų žemėje. Užuot pasidavę fatalizmui, jie priešinasi tironijai bei kovoja už nepriklausomybę, orumą ir laisvę.“

Filosofai už Ukrainą #1

pagal | 2022 03 06

• Martha C. Nussbaum: „Siunčiu savo meilę ir nuoširdžius linkėjimus Ukrainos žmonėms, kurie rodo didžiulę drąsą, priešindamiesi milžiniškam blogiui. Laikykitės, drąsūs broliai ir seserys, ir būkite pavyzdžiu visai istorijai, kaip teisė gali kurti galią.“
• Michail Majackij: „Rusijos visuomenės laukia ilgas kelias, praktiškai nuo pradžių pradžios, kad suvoktų savo moralinį nuosmukį. Filosofijai tenka kuklus, bet svarbus vaidmuo, sprendžiant šią neišvengiamą ir sunkią užduotį.“

Kaip laisvasis pasaulis uždegė žalią šviesą Putinui

pagal | 2022 02 26

2022 m. vasario 24 d. Vokietija įsiveržė į Ukrainą. Taip pat pasielgė Nyderlandai, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir visos kitos šalys, kurios pastarąjį dešimtmetį rėmė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino karo mašiną. Raketos, smogusios į Charkivą, sraigtasparniai, atakavę oro uostą netoli sostinės Kyjivo, kiekviena kulka kiekviename rusų desantininko ginkle – visa tai buvo sukurta arba nupirkta daugiausia už laisvojo pasaulio pinigus. Tas pats laisvasis pasaulis dabar yra šokiruotas, kad šie ginklai naudojami tam, kam buvo sukurti.

Laikas/erdvė – patirtis (I)

pagal | 2022 02 20

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.