(Trumpi pamąstymai apie kalbą, laukinę gamtą ir kinematografiją.) Ar kada jautėte hipnotizuojančią akvariumo galią? Ar buvote didžiuliame okeanariume, kuriame patys jautėtės lyg akvariume, nes iš visų pusių juda, lekia, raitosi ir skrodžia vandenį įvairiausių formų, dydžių ir spalvų žuvys? Gal tokią akimirką klausimas „ar žuvys sapnuoja sapnus“ tampa nebe juokingas, o įgauna prasmę, kurią ne… Read More: Ar žuvys sapnuoja sapnus? »
Fenomenologija ir filmų patirtis. Filmas kaip naujoji kalba Knygos „Akies kreipimasis“ autorė Vivian Sobchack teigia, kad jos darbo tikslas – apibūdinti ir paaiškinti kinematografinės prasmės bei regėjimo patirties, kaip įkūnytos ir reikšmingos egzistencinės veiklos, šaknis ir padėtį; prieš-reflektyvi patirtis nėra nei žodinė, nei raidinė, tačiau fenomenologijos tikslu vis tiek išlieka siekis apibūdinti, aprašyti patirtį. Labai… Read More: Fenomenologinė kinematografinio meno interpretacija »
Mėnulis iki 1969-ųjų, kuomet žmonės jame išsilaipino, visuomet žymėjo pirmąsias dangiškas ribas, kurių žemiškai riboti žmonės negalėjo peržengti, ribas, kurios per amžius žmogų skyrė nuo to, ką jis laikė šventa dievų karalyste ir net modernusis žmogus galėjo visu tuo tik stebėtis. Vienaip ar kitaip, žmonės, išsilaipinę Mėnulyje, pirmą kartą pastatė koją ant dieviškosios žemės ir,… Read More: Ugnies vežimai danguje »
Ritos Šerpytytės pastebėjimas, kad ji kalba apie nihilizmą ir tikrovę keistą dieną, 2012 12 21, – kai vieni inertiškai kažkam ruošiasi, o kiti tiesiog baiginėja praleisti dar vieną dieną klausantis šios paskaitos, – tapo iš kasdienės mus lydinčios pasaulio supratimo plotmės ateinančiu akstinu svarstyti teorines galimas tokios besiklostančios pasaulėžiūros prielaidas. Šis filosofijai visuomet svarbus teorijos ir praktikos ryšys,… Read More: Nihilizmas ir tikrovės sugrįžimas »
„Tiesos vertės problema priėjo prie mūsų, – ar mes patys priėjome prie jos? Kas iš mūsų Edipas? Kas sfinksas? Štai kur pasimatymas – klausimų ir klaustukų!“ Trumpoje esė „Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu“ Friedrichas Nietzsche, besisvaidydamas savo kalba-kūju ir tuo pat metu sugebėdamas išlikti itin poetiškas, tiesą, šį buvimą, kurio linkui pačia… Read More: Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija »
Pirmoji mintis, išgirdus dvi sąvokas (iš kurių viena įvardija konkrečią meno sritį, o kita konkretų literatūrinį, o gal tiksliau tekstinį, kūrinį) „muzika“ ir „Kratilas“, yra tokia: kas gali būti bendro tarp tų dviejų dalykų, kurie nurodo/atskleidžia/įvardija dalykus „už šių sąvokų“? Prisiminus vieną iš pačių paprasčiausių momentų, – kad „Kratilas“ yra Platono dialogas, dabartinių antikos filosofijos… Read More: „Kratilas“ muzikoje: Ezio Gamba paskaita »
Pristatome pokalbį su Jay Kennedy. Šis mokslininkas, kurio domėjimosi sritis yra mokslo filosofija ir istorija, teigia padaręs svarbų atradimą. Vienu metu nagrinėjęs pitagorininkų matematikos ir muzikos teoriją bei Platono raštus, į kuriuos bandė pažvelgti taip, kaip jie galėjo atrodyti originaliuose papirusuose, jis atrado įdomių dalykų: Platonas buvo pitagorininku ir rėmėsi slaptu muzikiniu simbolizmu, o jo raštuose… Read More: Muzikinė struktūra Platono kūryboje »