Nors Antonino Artaud kino teorijai skirti darbai nėra tokie žinomi kaip jo veikla teatre, tačiau ištisą dešimtmetį (1924 – 1935 m.), iki pasirodant knygai „Teatras ir jo antrininkas“, Artaud skyrė kino projektams. Iš viso jis parašė penkiolika filmų scenarijų, pagal vieną kurių Germaine Dulac pastatė patį pirmąjį siurrealistinį filmą „Kriauklė ir šventikas“. Šis filmas padarė… Read More: Raganavimas ir kinas »
Susitikome su gruzinų režisieriumi, rankų šešėlių teatro „Budrugana-Gagra“ įkūrėju bei kino ir teatro pedagogu Gela Kandelakiu (g. 1940). Susitikimas visuomet yra kitoniškumo patyrimas ir priėmimas. Kitokio pamatymas ir supratimas. G. Kandelakis, nepabijokime tokių žodžių, yra neeilinė asmenybė egzistencine ir profesine lemtimi, laikysena bei būviu. Savo laikysena be kompromisų jis liudijo ir tebeliudija sąžiningą kūrybą bei… Read More: Gela Kandelaki: kūryba – tai meninės formos siekis »
Skaitant neseniai pasirodžiusią Arvydo Šliogerio ir Virginijaus Gusto knygą „Pokalbiai apie esmes“, tarsi nejučia prisimindavau rusų mąstytojo Berdiajevo žodžius, ištartus šiam apsilankius moderniojo meno parodoje Ščiukino galerijoje: „Ir apima liūdnos godos, kad daugiau nebebus nuostabių kūnų, kūniško gyvenimo džiaugsmo skaidrių kristalų, sintetinių-visuminių daiktų sampratos, organiškos kultūros. <…> Jau nebėra ir nebebus tokio nuostabaus pavasario, tokios… Read More: Žaltvykslės nihilistinių ūkų horizonte »
Šio pranešimo metu Nerijus Milerius rodė ilgas filmų ištraukas. Keistų filmų ištraukas. Keistų akademiniuose koridoriuose. Ir visai nekeistų daugeliui nuo 10 iki 17 metų amžiaus, arba daugeliui, dirbančių dešimt valandų per dieną ir vakare išgeriančių keturis butelius alaus kaip „duoną kasdieninę“, arba daugeliui, neperskaičiusių nieko daugiau, išskyrus tai, kas leido įgyti vidurinio mokslo baigimo liudijimą. Kasdienių. Pažįstamų.… Read More: Postapokaliptinis kinas ir politinis aktyvizmas »
Pradedant kalbėti apie kino filosofiją, norom nenorom į pirmas gretas išeina prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as ir dvi jo knygos „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“ ir „Kinas 2: vaizdinys-laikas“. Šios knygos yra tas pagrindas, nuo kurio atsispyrus galima kurti savas teorijas, susijusias su kinu, su kino filosofija, su politika ir taip toliau. Šios Deleuze’o knygos – tai „sodas… Read More: Deleuze, Welles, postapokaliptinis kinas: dviejų jėgų susidūrimas kinematografe »
Tikroji kritika iš tiesų prasideda anapus laikraštinių recenzijų, kurių pagrindinis tikslas – žiūrovui patarti arba nepatarti nueiti į kiną, tai yra nusipirkti bilietą. Paprastai tokia kritika užsiima kas mėnesį arba ketvirtį išeinantys kino žurnalai, į filmą atsiliepiantys tada, kai kino teatruose jo nebėra. Ji iš esmės skirta tiems, kurie filmą jau matė. Kyla klausimas, kam… Read More: Kas yra kino kritika »
Luko Brašiškio pranešimo tema skamba intriguojančiai – ir klausimas, ir kinas, ir realizmas, ir netgi spekuliacija… Mintis, intencionavusi ar sugestionavusi šį kalbėjimą, jei tikėti autoriaus žodžiais, yra retorinis sau keliamas galimybės tyrimas: ar filosofinis spekuliatyvusis realizmo judėjimas turi galimybių, atlikčių, panašumų, alter ego kino teritorijoje? Ir iš karto iš pranešimo turinio iškelkime Lukui klausimą, į kurį jis… Read More: Ar galimas spekuliatyvusis kino realizmas? »