Herakleitas ir antropinis principas astrofizikoje

pagal | 2014 10 13

Rašytojas Julesas Evansas penkerius metus susitikinėjo su įvairiais žmonėmis – psichoterapeutais, kariais, policininkais, gangsteriais, politikais, anarchistais, astronautais, – ir sužinojo, kaip senovės filosofija jiems padėjo ištverti krizes, įveikti nelaimes ir susikurti geresnį gyvenimą. Taip atsirado pirmoji Evanso knyga „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“: joje kviečiama užsukti į svajonių mokyklą, kurioje dėsto iškiliausi senovės… Read More: Herakleitas ir antropinis principas astrofizikoje »

Antikos filosofijos paskaitos. Trečia paskaita (1980)

pagal | 2014 10 08

Merabas Mamardašvilis Antikos filosofijos paskaitos (1980) Trečia paskaita Šiandien kalbėsime apie būtį, kaip ją pirmiausiai suprato graikai: Parmenidas ir Herakleitas. Parmenido žodžiai, kuriais jis aprašo būtį, iškilmingi ir taurūs, ir tuoj pat mus užburia ypatinga didybe, tačiau tai dar nereiškia, kad suprantame, kas pasakyta. Taigi būtis – tai, kas ìštisa (полно), iš visų pusių ùždara… Read More: Antikos filosofijos paskaitos. Trečia paskaita (1980) »

Psichoegzistencinė erdvė ir pato-estetika Jasperso filosofinėje sistemoje

pagal | 2014 09 30

Kęstutis Šapoka savo pranešime mums užduoda daug klausimų. Filosofinių sistemų persmelktos smegenys čia gali pasijusti ypač prastai. Jei erdvė išlieka Kanto imperatyvume, tuomet gestas ją „nuleisti“ į psichoegzistencinę teritoriją gali būti priimtas kaip erdvės esmės išskaidymas, mat pastaroji tėra bet kokio juslumo apriorinė sąlyga, o ji, pranešimo pavadinime įgavusi prilipintą būdvardį, staiga tampa tik viena… Read More: Psichoegzistencinė erdvė ir pato-estetika Jasperso filosofinėje sistemoje »

Lytinis geismas: filosofinis tyrimas

pagal | 2014 09 27

Roger Scruton „Lytinis geismas: filosofinis tyrimas“ (Sexual Desire: A Philosophical Investigation, 1986)   7 skyrius „Mokslas apie seksą“ (ištrauka). –   Froidiškoji psichologija: bendroji problema: – Šios idėjos [kad nesąmoningoji dalis yra motyvų talpykla ir ja aiškintina geismo prigimtis – vert. past.] svarbiausias šalininkas buvo Freudas, kaip ir sociobiologai, vylęsis pateikti žmogaus prigimties ir žmogaus seksualumo… Read More: Lytinis geismas: filosofinis tyrimas »

Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

pagal | 2014 09 12

Minėdami filosofo Arvydo Šliogerio 70-metį, siūlome prisiminti televizijos laidą „Be pykčio“, kurioje Leonidas Donskis kalbina profesorių A. Šliogerį. Laidoje keliamas klausimas apie akistokratizmo bruožus – žodžio laikymąsi, padorumą, pasitikėjimą – šiuolaikinėje visuomenėje. Ar šie bruožai išlieka tarp svarbiausių mūsų prioritetų? Ar garbės žodis vis dar gerbiamas ir turi mums įtakos? O jeigu viso to trūksta, ar neatsiranda problemų, kurios… Read More: Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa »

Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas žmogus, arba Kino kultūra“

pagal | 2014 09 09

Kalbant apie laiko patikrintus dalykus, rizikuojama susidurti su dvejopu sunkumu: 1) seni dalykai atrodo pakankamai nereikalingi, jų faktiškumo dimensija sunkiai patikrinama, o esant reikalui iškelti, atliepiant visuotinį moksliškumo matmenį, kaip svarbų dalyką, objektyvumo kriterijų (pastarąjį sureikšminant ir taip senus dalykus lokalizuojant kaip aktualiai esančius) yra išvis sudėtingas momentas, nes „minkštųjų priemonių“ objektyvumas išsisklaido socialinio tinklo,… Read More: Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas… »

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: O – tai Opéra

pagal | 2014 08 31

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Kviečiame perskaityti, ką… Read More: Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: O – tai Opéra »