Dalia Satkauskytė pranešimą „Tarp teksto ir konteksto“ pradeda nuo prisipažinimo apie savo mišrią tapatybę: ji jaučiasi esanti literatūros kritikė tarp semiotikų arba semiotikė tarp literatūros kritikų. Kaip literatūros kritikę tarp semiotikų, ją erzina tai, kad semiotikai, kalbėdami apie literatūrą, neatsižvelgia į šios diskursų klasės specifiką, būdą ir sąlygas; kaip semiotikę tarp literatūros kritikų, ją erzina… Read More: Tarp teksto ir konteksto »
„Rusų arka“ – tai filmas apie istoriją. Tiksliau, istorinė juosta, kur istorija – viena iš veikėjų. Kas yra istorija? Tai laikas, tekėjęs iki mūsų, laikas, tekantis dabar, ir miglos apgaubtas laikas, lekiantis pirmyn. Mūsų filme atsispindi šios trys laiko savybės. Jeigu kokiame nors filme nėra šių „trijų laikų“ ženklų, tuomet toks filmas, mano požiūriu, negali… Read More: Istorija interjere »
Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Read More: Civilizacija ir/ar decivilizacija »
Kiek atidžiau sekantis vietinį ir tarptautinį mokslo gyvenimą, tikriausiai visiškai sutiks, kad dabartiniai tiksliųjų technikos mokslų adeptai retai kiša nosį į humanistikos atstovų tyrinėjimų laukus. Vargiai besutiksi tokius renesansiško tipo mokslo vyrus, kokius dar regime, pavyzdžiui, tarp XX a. pirmosios pusės didžiųjų fizikos teoretikų, todėl koks nors fizikas, mėgstantis pasiremti Platonu (kaip Werneris Heisenbergas) ar… Read More: Apie mokslą ir tikrovę »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988). Įžanga: Joks kitas teismas, išskyrus Jėzaus, nepaliko tokio ryškaus įspaudo vakariečio vaizduotėje, kokį paliko Sokrato teismas. Abu teismai turi daug ką bendra. Ir vienas, ir kitas stokoja nešališko amžininkų pasakojimo, netgi fragmentinių užuominų. Neturime nei nuorašų, nei teismo įrašų.… Read More: Sokrato teismas. Įžanga »
Skiriu Vytautui Kavoliui, kuris visada buvo arčiau ir per toli nuo manęs. – Šokantys su vilkais: Jie pagavo vilką, uždarė jį ir jie apstojo jį visi ratu ir tada liepė jam šokti… Kas jiems, kad vilkas nemoka šokti, kas! Šok!, – rėkė jie… Jis neturėjo pasirinkimo, jis buvo jų belaisvis… Jie mušė vilką, ir… Read More: Vilko metmenys »
Filosofijoje egzistuoja ilgaamžė ir turtinga erdvės apmąstymų tradicija. Šiuolaikiniam filosofui, besigilinančiam į erdvės problematiką, ją būtina išmanyti ne tik tam, kad išvengtų banalių pasikartojimų, bet ir tam, kad į savo samprotavimus galėtų pažvelgti iš plačios istorinės ir teorinės perspektyvos. Filosofas neturėtų apsiriboti tik jo disciplinai priklausančiais erdvės tyrinėjimais, jis turėtų bent jau nutuokti, kaip suvokiama… Read More: Erdvės interpretacijos Vytauto Kavolio sociologijoje »