Filosofijoje egzistuoja ilgaamžė ir turtinga erdvės apmąstymų tradicija. Šiuolaikiniam filosofui, besigilinančiam į erdvės problematiką, ją būtina išmanyti ne tik tam, kad išvengtų banalių pasikartojimų, bet ir tam, kad į savo samprotavimus galėtų pažvelgti iš plačios istorinės ir teorinės perspektyvos. Filosofas neturėtų apsiriboti tik jo disciplinai priklausančiais erdvės tyrinėjimais, jis turėtų bent jau nutuokti, kaip suvokiama erdvė moksle, mene ir religijoje, kaip visuomenė bei ją sudarančios socialinės grupės įvaldo erdvę, tvarkydamos savo kasdienį gyvenimą. Besigilindamas į nefilosofines erdvės sampratas, filosofas galėtų laimėti dvejopai: 1) atsivertų galimybės sužinoti, kaip vyksta filosofinių erdvės sampratų operacionalizacija, t. y. kaip jos pritaikomos konkrečiose situacijose; 2) galėtų aptikti filosofiniu požiuriu reikšmingų implikacijų.
Alvydas Noreika
A. Noreikos pranešime „Erdvės interpretacijos Vytauto Kavolio sociologijoje“ aptariamas vienas atvejis iš sociologijos srities:
Kaip erdvę suprato Amerikos lietuvių sociologas Vytautas Kavolis (1930–1996)?
***
Pranešimas (garso įrašas)