Bandančiojo mąstyti tezės apie politiką

pagal | 2015 12 26

Ar postmoderni politinės filosofijos mintis pasiūlo savitą sprendimą? – Galbūt. Tai galėtų būti dvipolinės skirties teorija/praktika niveliacija estetizacijos proceso dėka. Galimi turininiai kitoniškumo „atributai“: 1. Postmoderni politinė mintis – tai kokybiškai kitoniška situacija: įsivyrauja visuotinos estetizacijos situacija bei kūrybiškumo kriterijus. 2. Estetikos vieta visiškai kita, nei iki tol vyravusios politinės minties atveju: politinė/socialinė terpė pradedama… Read More: Bandančiojo mąstyti tezės apie politiką »

Pokalbis su Alasdairu MacIntyre’u

pagal | 2015 12 22

Pokalbis su škotų filosofu Alasdairu MacIntyre’u. – A. MacIntyre’as (g. 1929) yra Londono metropoliteno universiteto Šiuolaikinių aristotelinių studijų etikoje ir politikoje centro (CASEP) vyresnysis mokslinis bendradarbis ir filosofijos profesorius emeritas Notre Dame universitete. Jo knyga After Virtue (ir vėliau sekusios Whose Justice? Which Rationality? ir Dependent Rational Animals) paskatino dorybių etikos atgimimą. MacIntyre’as rašo filosofijos… Read More: Pokalbis su Alasdairu MacIntyre’u »

Interview with Alasdair MacIntyre

pagal | 2015 12 22

Interview with Scottish philosopher Alasdair MacIntyre. –   Andrius Bielskis: Since part of this short book deals with philosophy as a meaningful human activity (or what I tentatively call a ‘structure of meaning’), I would like for you to elaborate on the reasons that prompted you to study philosophy. Your first degree was in Classics… Read More: Interview with Alasdair MacIntyre »

Būties ir laiko prasmė Heideggerio fundamentaliojoje ontologijoje (I)

pagal | 2015 11 30

Pokalbis su Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) vertėju į lietuvių kalbą Tomu Kačerausku. Dialoge analizuojama būties ir laiko prasmė vokiečių filosofo M. Heideggerio filosofijoje. Pirmojoje dalyje kalbama apie buvimo klausimo būtinumą, struktūrą ir pirmumą. / ––– / Tautvydas Vėželis (toliau – T.V.): Kaip suprantu, jau veikalo „Būtis ir laikas“ įvado… Read More: Būties ir laiko prasmė Heideggerio fundamentaliojoje ontologijoje (I) »

Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą

pagal | 2015 11 28

Kad pradėtum kalbėti apie greitį, būtina minėti laiką ir erdvę, o tuomet nejučiomis prisimeni Immanuelį Kantą ir jo transcendentalinę filosofiją. Kantas teigė, jog erdvė ir laikas yra juslinio patyrimo sąlygos, taigi apriorinės sąlygos bet kokiam reiškinių pasirodymui ir jų suvokimui. Diskutuojant apie galimą „greičio sistemą“ ir jos turinį, Kanto nubrėžta filosofinė problemos svarstymo perspektyva išlieka,… Read More: Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą »

Gyvenimas, menas ir mistika: kalba

pagal | 2015 11 16

Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Read More: Gyvenimas, menas ir mistika: kalba »

Literatūra ir mitas

pagal | 2015 10 30

Literatūra krypsta prie tam tikrų objektų. Sakome: „Knyga, romanas, eilėraštis, poema.“ Literatūra, bendrąja prasme, yra konkretus objektas arba konkrečių objektų suma. T. y. literatūra, žvelgiant stebėtojo akimis, turi tokį patį konkretumą kaip, tarkime, baldai. Ji jau konstituota kažkokiuose daiktuose. Tačiau kai kalbame apie mitą, tuomet jau viskas kitaip. Mitas iš esmės yra sąvoka, idėja, kurią… Read More: Literatūra ir mitas »