Kaip buvo parašyta I. F. Stone’o knyga „Sokrato teismas“

pagal | 2015 08 30

Legendinis amerikiečių žurnalistas ir kovotojas už žmogaus teises I. F. Stone’as (1907–1989), dar vadinamas pirmuoju tinklaraštininku, devyniolika metų leido savo vardo savaitraštį (I. F. Stone’s Weekly), kurio leidybą turėjo nutraukti dėl ligos, bet šis faktas jį pastūmėjo užsiimti klasikinių kalbų studijomis Pensilvanijos universitete, kuriame jaunystėje studijavo filosofiją. Baigęs mokslus ir išmokęs senąją graikų kalbą, I.… Read More: Kaip buvo parašyta I. F. Stone’o knyga „Sokrato teismas“ »

Genialumas ar beprotybė? Takoskyra tarp genijaus ir bepročio

pagal | 2015 08 25

Ar kada pagalvojote, kodėl neretai visuomenė genijus, šiuos talentingiausius, ryškiausius savo narius, ne tik atstumia, bet ir paniekina, prilygina bepročiams, atstumtiesiems, nusikaltėliams? Kaip dažnai, deja, negailestinga filosofinė ar mokslinė analizė sunaikina vieną po kitos šviesias, optimistines iliuzijas, kuriomis save apgauna ir išaukština žmogus. Taip neišvengiamai meilė, įstabus, tik žmogui būdingas jausmas, paskelbiamas esąs iš esmės… Read More: Genialumas ar beprotybė? Takoskyra tarp genijaus ir bepročio »

Technikos esmės sampratos problema Heideggerio filosofijoje

pagal | 2015 08 15

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti antikinės ir moderniosios technikos sampratos panašumus bei skirtumus. Moderniosios technikos analizė atveria jos gruobuonišką prigimtį, svetimą autentiškai kultūrai. Čia išryškėja esminis skirtumas nuo tradiciškai suprantamos technē, kaip gamtoje glūdinčių galių skleidimo ir įkurdinimo vyksmo. Moderniosios technikos esmėje, kuri įvardijama žodžiu „po-stata“ (Ge-stell), vietoj savaimingo esinių atsiskleidimo būties šviesoje, kuomet žmogus dalyvauja… Read More: Technikos esmės sampratos problema Heideggerio filosofijoje »

„Spokso kaip pelėda“: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai

pagal | 2015 07 31

Praeitais metais renginyje „Baltos lankos“ buvo parodytas Šarūno Barto filmas „Laisvė“ (2000). Po peržiūros vienas iš renginio pranešėjų Maksimas Ivanovas pasiūlė pakalbėti apie tai, kas buvo regėta, ir pristatė savo pranešimą „’Spokso kaip pelėda’: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai“, skirtą ne tiek regėto filmo tyrimui, kiek problematikai, kuri kyla žiūrint tokio pobūdžio kiną. Pagrindinis… Read More: „Spokso kaip pelėda“: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai »

Apie ontologijos „idėją“ ir jos transformaciją

pagal | 2015 07 26

Pristatome du pranešimus – Tomo Sodeikos „Ontologijos problemiškumas“ ir Danutės Bacevičiūtės „Ontologija ir etika: Hanso Jono atsakomybės imperatyvo paieška technikos amžiuje“, – skaitytus Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro surengtame seminare „Apie ontologijos ‘idėją’ ir jos transformaciją“. – I.: Tomas Sodeika, pradėdamas savo pranešimą, nubrėžė probleminę ontologijos schemą. Ji atrodė šitaip: Anot pranešėjo, taškas… Read More: Apie ontologijos „idėją“ ir jos transformaciją »

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: U – tai Un (Vienis)

pagal | 2015 07 23

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame Deleuze’o abėcėlės… Read More: Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: U – tai Un (Vienis) »

Apriorinės čiabūties egzistencialumo struktūros Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“

pagal | 2015 07 14

Pokalbis su Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) vertėju į lietuvių kalbą Tomu Kačerausku. Pokalbyje daugiausia dėmesio skiriama pasaulio sampratai ir apriorinių čiabūties egzistencialumo struktūrų analizei vokiečių filosofo M. Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“. Dialoge atskleidžiami egzistencialų ir kategorijų skirtumų ypatumai fundamentaliojoje Heideggerio ontologijoje. Tomą Kačerauską kalbina Tautvydas Vėželis. …  … Read More: Apriorinės čiabūties egzistencialumo struktūros Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“ »