I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Read More: Graikų mokytojas Sokratas »
Beveik prieš septynerius metus filosofas Aleksandras Piatigorskis Maskvoje, literatūrinėje kavinėje „Bilingua“, kalbėjo apie mitologiją ir šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Ši Piatigorskio paskaita (nors galbūt tą, ką išgirdome, reikėtų vadinti mintijimu) dar kartą patvirtino, kad filosofija gyva ne instituciškai ir biurokratiškai, ne katedrose ir kabinetuose, ne mokslininkų straipsniuose ir ataskaitose, – ji gyva, kai filosofuojama štai čia, dabar,… Read More: Mitologija ir šiuolaikinio žmogaus sąmonė »
Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas. Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą ir… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (III) »
Ironija po Fichte’s. Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (II) »
1841 m. rugsėjo 29 Sørenas Aabye Kierkegaardas apgynė filosofijos magistro disertaciją „Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą“. Šį darbą jaunasis Siorenas parašė daniškai – netradiciškai tam laikmečiui (ir tik gavęs karaliaus leidimą), nes jautė, kad gimtoji kalba leis geriausiai atskleisti ironijos temą. Tiesa, disertaciją jam teko apginti pagal to meto tradiciją – lotyniškai. Ir tai… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (I) »
1979 m. pensijon išėjęs žurnalistas I. F. Stone’as žurnale The New York Times Magazine rašė apie naujai aptiktą pasitenkinimą senovės graikų kultūros studijomis bei viltį išknisti „paskutinę sensaciją“, kuri išsklaidytų miglą, vis dar supančią Sokrato bylą, tą cause célèbre, jau kelis šimtmečius vedančią iš proto tyrinėtojus ir istorikus. Jis manė radęs naujų įrodymų, kurie leidžia naujai pažvelgti… Read More: Sokrato byla I. F. Stone’o akimis »
Gerbiami kolegos, balandžio 14 dieną Aplinkkeliai apsilankė tarpuniversitetiniame seminare „Antika ir naujoji lietuvių kultūra“, kuris yra orientuotas į 1795 – 1990 m. lietuvių kalba rašytų tekstų, Lietuvoje vykusių politinių ir kultūrinių reiškinių santykio su Antikos paveldu apmąstymą. Seminaras žada gyvuoti ne vienerius metus. Tikimasi seminaro pranešimų pagrindu parengti labai įdomią knygą. *** Pristatome fenomenologo Daliaus… Read More: Vosyliaus Sezemano Sokratas »