Pokalbis su Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) vertėju į lietuvių kalbą Tomu Kačerausku. Dialoge analizuojama būties ir laiko prasmė vokiečių filosofo M. Heideggerio filosofijoje. Pirmojoje dalyje kalbama apie buvimo klausimo būtinumą, struktūrą ir pirmumą. / ––– / Tautvydas Vėželis (toliau – T.V.): Kaip suprantu, jau veikalo „Būtis ir laikas“ įvado… Skaityti toliau »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988). Įžanga: Joks kitas teismas, išskyrus Jėzaus, nepaliko tokio ryškaus įspaudo vakariečio vaizduotėje, kokį paliko Sokrato teismas. Abu teismai turi daug ką bendra. Ir vienas, ir kitas stokoja nešališko amžininkų pasakojimo, netgi fragmentinių užuominų. Neturime nei nuorašų, nei teismo įrašų.… Skaityti toliau »
Kalbant apie materializmą, aišku, galima prisiminti mūsų senąjį sovietinį paveldą, kai materija buvo įvardijama dialektinio materializmo sąvokomis – kaip filosofinė sąvoka, įvardijanti objektyvią realybę, kuri yra duota mums pojūtyje, bet tokia „papelijusi“ samprata neįkvepia ir galima apie materiją mąstyti gerokai įdomiau. Šiuolaikinius filosofus materija įkvepia kaip tikrovės turtingumas, tas neišreikštas, nereprezentuotas tikrovės lygmuo, kuris kaip… Skaityti toliau »
Nėra aiškaus ir visiems priimtino metafizikos apibrėžimo, sutarimo dėl jos uždavinių, turinio ir dalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, geriausia yra tiesiog nurodyti, kurie filosofai, aptariant metafiziką, yra verti dėmesio. Pavadinimas. Metafizika – tai disciplina, sietina su Aristoteliu, tačiau „metafizikos“ sąvokos kiltis sietina su Aristotelio raštų leidėju [Androniku Rodiečiu – V.G.], gyvenusiu I a. pr. Kr.… Skaityti toliau »
Pristatome VU tęstinio seminaro trečiąją paskaitą, šį kartą skaitytą Andriaus Bielskio, kurią pats autorius vadina egzegezine. Paskaita pradedama svarstymais, kodėl veikalas „Politika“ yra reikšmingas ir kodėl Aristotelis gali būti pristatomas revoliuciniu mąstytoju, nors tradiciškai tokiu nelaikomas. Paprastai jis priimamas/skaitomas konservatyviai ir niekaip nesiejamas su tuo, ką galima pavadinti emancipaciniu politiniu projektu. Vartodamas terminą „revoliucinis aristotelizmas“,… Skaityti toliau »
Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Skaityti toliau »
Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai nuo neatmenamų laikų ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime žmogui jis yra svarbus kaip bet kurio jo projekto būtinoji ir neišvengiama sąlyga, apskritai kaip žmogiškosios būties pagrindas, bet apie laiko esmę bei prigimtį retai kada susimąstome. Devynioliktojo amžiaus… Skaityti toliau »