Senovės graikų filosofijos ir medicinos raštai nepaprastai įtakojo vėlesnį mąstymą tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė Aileen Das išryškina tam tikras šios įstabios kelionės atkarpas, vedančias nuo graikų iki sirų, nuo arabų iki lotynų. – Severas Sebuktas (mirė 666/667 m. po Kr.) rašo: [Filosofija] nepriklauso vien tiktai graikams, ją gali pažinti visi,… Skaityti toliau »
Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. „Pagrindiniai… Skaityti toliau »
Pokalbis su škotų filosofu Alasdairu MacIntyre’u. – A. MacIntyre’as (g. 1929) yra Londono metropoliteno universiteto Šiuolaikinių aristotelinių studijų etikoje ir politikoje centro (CASEP) vyresnysis mokslinis bendradarbis ir filosofijos profesorius emeritas Notre Dame universitete. Jo knyga After Virtue (ir vėliau sekusios Whose Justice? Which Rationality? ir Dependent Rational Animals) paskatino dorybių etikos atgimimą. MacIntyre’as rašo filosofijos… Skaityti toliau »
Pokalbis su Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) vertėju į lietuvių kalbą Tomu Kačerausku. Dialoge analizuojama būties ir laiko prasmė vokiečių filosofo M. Heideggerio filosofijoje. Pirmojoje dalyje kalbama apie buvimo klausimo būtinumą, struktūrą ir pirmumą. / ––– / Tautvydas Vėželis (toliau – T.V.): Kaip suprantu, jau veikalo „Būtis ir laikas“ įvado… Skaityti toliau »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988). Įžanga: Joks kitas teismas, išskyrus Jėzaus, nepaliko tokio ryškaus įspaudo vakariečio vaizduotėje, kokį paliko Sokrato teismas. Abu teismai turi daug ką bendra. Ir vienas, ir kitas stokoja nešališko amžininkų pasakojimo, netgi fragmentinių užuominų. Neturime nei nuorašų, nei teismo įrašų.… Skaityti toliau »
Kalbant apie materializmą, aišku, galima prisiminti mūsų senąjį sovietinį paveldą, kai materija buvo įvardijama dialektinio materializmo sąvokomis – kaip filosofinė sąvoka, įvardijanti objektyvią realybę, kuri yra duota mums pojūtyje, bet tokia „papelijusi“ samprata neįkvepia ir galima apie materiją mąstyti gerokai įdomiau. Šiuolaikinius filosofus materija įkvepia kaip tikrovės turtingumas, tas neišreikštas, nereprezentuotas tikrovės lygmuo, kuris kaip… Skaityti toliau »
Nėra aiškaus ir visiems priimtino metafizikos apibrėžimo, sutarimo dėl jos uždavinių, turinio ir dalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, geriausia yra tiesiog nurodyti, kurie filosofai, aptariant metafiziką, yra verti dėmesio. Pavadinimas. Metafizika – tai disciplina, sietina su Aristoteliu, tačiau „metafizikos“ sąvokos kiltis sietina su Aristotelio raštų leidėju [Androniku Rodiečiu – V.G.], gyvenusiu I a. pr. Kr.… Skaityti toliau »