Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (I)

pagal | 2012 10 15
komentarai 2

Dvi Michelio Foucault paskaitos, skaitytos 1979 m. spalio 10 ir 16 d. Stanfordo universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose. I paskaita. Pavadinimas atrodo pretenzingai, aš tai suvokiu. Vienok būtent tokio pasirinkimo priežastis įgalina ir atsiprašymą už tai. Pradedant XIX amžiumi Vakarų mintis nepertraukiamai kritikavo proto vaidmenį – tiksliau, proto trūkumą – politinėse struktūrose. Tai yra nuolatinis sekantis dalykas,… Read More: Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (I) »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (3)

pagal | 2012 10 13
Komentarų: 0

Gilles’io Deleuze’o vaizdinio-laiko koncepcija „Nėra visiškai teisinga sakyti, jog kinematografinis vaizdinys yra dabartyje. Tai, kas yra dabartyje, yra tai, ką vaizdinys ‘reprezentuoja’, bet ne pats vaizdinys, kaip toks, kuris kine, kaip ir paveiksle, maišomas su tuo, ką jis reprezentuoja. Pats vaizdinys yra sistema santykių, esančių tarp elementų, tai yra eilė laiko santykių, iš kurių teka… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (3) »

Asmens tapatumo problema Kieślowskio filme Dvigubas Veronikos gyvenimas

pagal | 2012 10 11
Komentarų: 1

„Tik kūnas yra ta neigiančioji, ribojančioji, koncentruojančioji, glaudinančioji jėga, be kurios asmenybė išvis neįmanoma. Atimk iš savo asmenybės kūną – ir iš jos nebeliks nieko. Kūnas – tai asmenybės pagrindas, jos subjektas“, – knygoje „Krikščionybės esmė“ rašo vokiečių filosofas Ludwigas Feuerbachas. O kas nutinka tuomet, jei tuo pat metu, bet skirtingose vietose, ima egzistuoti du… Read More: Asmens tapatumo problema Kieślowskio filme Dvigubas Veronikos gyvenimas »

Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (1)

pagal | 2012 10 07
Komentarų: 1

Globalizacijos procesams, technologiniams pasiekimams bei naujoms medijų formoms radikaliai transformavus visuomenės struktūrą, tradicinės visuomenės kritikos teorijos tapo nebepajėgios analizuoti šiuolaikinę visuomenę. Minėti procesai iškėlė naujas istorizmo, socialinės teorijos, moralės ir kitas problemas. Šiuolaikinėje visuomenėje išryškėjo ir iki šiol nepastebėti fundamentalūs filosofiniai klausimai. Prancūzų filosofo Jeano Baudrillardo kritika šiuolaikinės visuomenės atžvilgiu yra išsami; jis nagrinėja ir… Read More: Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (1) »

Bernardo Stieglerio Meletė

pagal | 2012 10 04
komentarai 6

Bernardas Stiegleris savo 2003-iųjų esė Passer à l’acte prisipažino, kad filosofiją atrado kalėjime. Į vieną iš Prancūzijos įkalinimo vietų jis pakliuvo už ginkluotą apiplėšimą. Ten praleistą laiką, penkerius gyvenimo metus, Stiegleris pavadino veiklos pertraukimu ir sustabdymu. Kalėjimas jam buvo nesibaigianti askezė, tarsi koks užsitęsęs šabas ar gavėnia. Įkvėptas stoiko Epikteto ir palaikomas filosofo Gérardo Granelio,… Read More: Bernardo Stieglerio Meletė »

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: IX Eonas – Mašina

pagal | 2012 09 29
Komentarų: 0

tverdamas pasaulį, nesvarbu kokį, rizikuoji viską paversti mašina Kas naudoja mašinas, tas viską daro kaip mašina, kas viską daro kaip mašina, to širdis tampa kaip mašina. Kieno širdis kaip mašina, tas jau neturi tyro paprastumo, o juk be tyro paprastumo niekas negali pasitikėti savo dvasia. O kai negali pasitikėti savo dvasia – tai jau visko… Read More: M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: IX Eonas – Mašina »

Kodėl Heideggeris?

pagal | 2012 09 28
Komentarų: 0

Martinas Heideggeris, daugelio laikomas didžiausiu XX a. filosofu, be gausybės kitų dalykų apmąstė ir Vakarų filosofijos istoriją bei šioje tradicijoje aptiko didžiulę spragą. Jis tvirtino, kad didieji mąstytojai – Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Descartes’as ir Kantas – pernelyg susitelkė ties statika, todėl nepastebėjo laiko ir istoriškumo svarbos. Heideggerio mąstymo originalumas iš pagrindų pakeitė šiuolaikinę filosofiją,… Read More: Kodėl Heideggeris? »