Tiktai Dievas dar gali mus išgelbėti

pagal | 2013 11 20

1966-ais Martinas Heideggeris pokalbyje su „Der Spiegel“, paviešintame 1976-ais, pateikė niūrų moderniosios civilizacijos raidos apibūdinimą. Jis jau seniai tvirtino, kad naujoji technologinė civilizacija išgujo prasmę iš mūsų gyvenimų ir ją pakeitė pagrindiniais augančio kapitalizmo požymiais, tokiais kaip vartojamoji vertė, pelnas, galia, turtas, našumas, produkcija ir produktyvumas. Jis oponavo pernelyg naiviam lūkesčiui, kad filosofija gali išgelbėti… Read More: Tiktai Dievas dar gali mus išgelbėti »

Pokalbis su Gintautu Mažeikiu

pagal | 2013 11 14

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, kultūros teoretiką, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėją prof. Gintautą Mažeikį. Išgirsite apie profesoriaus ankstyvąsias filosofijos studijas, interesų ratą, Renesanso filosofiją, simbolio vietą, simbolį ir mąstymą, simbolį ir dalyvavimą, pakeistinį mąstymą, institucinę ir… Read More: Pokalbis su Gintautu Mažeikiu »

Šiuolaikinio meno ribos ir užribiai. Bjaurumo estetika

pagal | 2013 11 08

Pirmame „Šiuolaikinio meno ribų ir užribių“ straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos aptarėme šiuolaikinio meno problemas ir perspektyvas. Pagrindinę šiuolaikinio meno, kaip meno objektų ir su jais susijusių estetinio pojūčių sistemos, problemą apibrėžėme negalėjimu vienareikšmiškai ir neabejotinai apibrėžti, kas yra menas šiandien, koks prasminis turinys slepiasi po šia sąvoka. Kadangi pagrindinė straipsnio autorės intencija yra ne surasti… Read More: Šiuolaikinio meno ribos ir užribiai. Bjaurumo estetika »

Heideggeris ir atominė bomba

pagal | 2013 10 26

Mintis, kad turėtume pereiti nuo objektų prie daiktų, nuo Gegenstände prie Dinge, daug skolinga Heideggerio rašiniui Das Ding (Daiktas), taip pat tokiems rašiniams kaip Bauen Wohnen Denken (Statymas gyvenimas mąstymas). Šiuose rašiniuose Heideggeris plėtoja savo požiūrį apie daiktų (Dinge) rinkimąsi į ketvirtainį – Geviert (žemė, dangus, mirtingieji ir dievybės). Daugelis filosofų, kurie nesiremia ketvirtainiu, visgi sutinka,… Read More: Heideggeris ir atominė bomba »

Maištas ir erezija: orumo dramos

pagal | 2013 10 18

Gintauto Mažeikio pranešimas „Maištas ir erezija: orumo dramos“ – idėjų ir vizijų susikirtimo taško paieška. Anot pranešėjo, maištas ir sukilimas net istorijoje žymi būtent tokį tašką, kadangi jame susitelkia socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių koncentruota jėga, kuri apsprendžia tolesnį antropologinį būvį. Bet ar maištas yra tik tokios deterministinės-istoricistinės žmogaus būvio apibrėžties dėmuo? Mažeikis pats užduoda šį… Read More: Maištas ir erezija: orumo dramos »

Camus Sizifas, arba Dar kartą apie absurdą

pagal | 2013 10 13

„Sizifo mitas“ yra vienas svarbiausių Alberto Camus kūrinių. Jis rašytas 1940–1941 metais ir atspindi smulkiaburžuazinės prancūzų visuomenės dalies, nepatenkintos esama padėtimi, bet neapsišarvavusios kovinga programa, nuotaikas ir ieškojimus labai sunkiu Antrojo pasaulinio karo pradžios metu. Absurdo problema prancūzų filosofijoje ir literatūroje itin akcentuojama tada, kai rašytojai ir filosofai tiesiogiai susiduria su karo grėsme Europoje, bei… Read More: Camus Sizifas, arba Dar kartą apie absurdą »

Ištikimybės priesaika

pagal | 2013 10 08

Philippe’o Lacoue-Labarthe’o žodžiai, pasakyti pagerbiant mirusį draugą Jacques’ą Derrida.: Aš nenoriu kalbėti. Visiškai. (Taip pat turiu įspėti: didžiąja dalimi visa tai yra tik neužbaigtumas, improvizacija, – tačiau ne ta prasme, kaip jis pats tą skelbė, išskleisdamas prieš save, mes visi esame to liudytojai, tris dešimtis mašinraščio puslapių. „Mažų mažiausiai“.) Iš kurios pusės beprieitum, nėra ką… Read More: Ištikimybės priesaika »