Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31
Komentarų: 0

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Read More: Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties… »

Sokratas ir Atėnai: jų esminiai nesutarimai

pagal | 2017 01 15
komentarai 2

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Skaitant vien Platoną, galima pamanyti, kad Sokratas bendrapiliečių nemalonę užsitraukė dėl savo niekad nenusibostančio užsiėmimo – protinimo apie dorybes. Bet jeigu paliksime „Apologiją“ ramybėje ir akis atversime plačiau, pamatysime, jog konfliktas tarp Sokrato ir jo gimtojo miesto kilo todėl,… Read More: Sokratas ir Atėnai: jų esminiai nesutarimai »

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07
Komentarų: 0

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Read More: Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje »

Biliardo rutulys

pagal | 2016 12 23
Komentarų: 0

  Mokslinės fantastikos kūrinys yra šis tas daugiau nei jame sudėtos mokslinės žinios. Jis taipogi yra grožinės literatūros kūrinys, ir net jeigu jame pateiktus mokslinius duomenis paneigia vėlesni atradimai, arba jeigu siužeto vardan kas nors pagražinama, mes į tai linkę žiūrėti pro pirštus. Pavyzdžiui, mano apsakyme „Biliardo rutulys“ pats paprasčiausias biliardo rutulys patenka į tam… Read More: Biliardo rutulys »

Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo (I)

pagal | 2016 12 15
Komentarų: 1

Ištrauka iš prancūzų filosofo Quentino Meillassoux esė „Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo“ (Métaphysique et fiction des mondes hors-science, 2013):   Šioje paskaitoje noriu papasakoti apie skirtį tarp dviejų fikcijos santvarkų, nes ji man atrodo svarbi ir yra aiškiai metafizinė. Šios dvi santvarkos siejasi su tiksliaisiais mokslais, todėl tas santvarkas vadinsiu dviem terminais, kurių vienas gerai… Read More: Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo (I) »

Quentinas Meillassoux apie fikciją, mokslą ir mokslinę fantastiką

pagal | 2016 12 08
Komentarų: 1

Mokslinė fantastika mums dažniausiai rodo pasaulį, kuriame fizika (teorinė, gamtinė) skiriasi nuo mūsiškės, tačiau nėra taip, kad gamtos dėsniai jame paprasčiausiai išnyksta, t. y. tokiame pasaulyje visa kas negali vykti savavališkai ar kada panorėjus. Istoriją galima papasakoti, kadangi turime reikalą su pasauliais, su dėsningais totalumais, nors ir valdomais kitos tvarkos. […] Kita vertus, regis, kad… Read More: Quentinas Meillassoux apie fikciją, mokslą ir mokslinę fantastiką »

Transcendentalinė ir eidetinė redukcija

pagal | 2016 11 29
Komentarų: 0

Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Read More: Transcendentalinė ir eidetinė redukcija »