Įsivaizduokite, kad einate į restoraną. Žvelgdami į meniu aptinkate, kad čia siūlomi du jūsų mėgstamiausi patiekalai – tarkime, šparagų ir špinatų pyragai. Ką darysite? Pradžioje turbūt šiek tiek svyruosite, bet tada vis tiek rinksitės. Jūs privalote rinktis, ar ne? Net jeigu esate alkanas ar toks godus, kad užsisakysite abu, visgi privalote nuspręsti, kurį valgyti pirmiau.… Read More: Kodėl Buridano asilas nesikamuoja badu »
1966-ais Martinas Heideggeris pokalbyje su „Der Spiegel“, paviešintame 1976-ais, pateikė niūrų moderniosios civilizacijos raidos apibūdinimą. Jis jau seniai tvirtino, kad naujoji technologinė civilizacija išgujo prasmę iš mūsų gyvenimų ir ją pakeitė pagrindiniais augančio kapitalizmo požymiais, tokiais kaip vartojamoji vertė, pelnas, galia, turtas, našumas, produkcija ir produktyvumas. Jis oponavo pernelyg naiviam lūkesčiui, kad filosofija gali išgelbėti… Read More: Tiktai Dievas dar gali mus išgelbėti »
Mintis, kad turėtume pereiti nuo objektų prie daiktų, nuo Gegenstände prie Dinge, daug skolinga Heideggerio rašiniui Das Ding (Daiktas), taip pat tokiems rašiniams kaip Bauen Wohnen Denken (Statymas gyvenimas mąstymas). Šiuose rašiniuose Heideggeris plėtoja savo požiūrį apie daiktų (Dinge) rinkimąsi į ketvirtainį – Geviert (žemė, dangus, mirtingieji ir dievybės). Daugelis filosofų, kurie nesiremia ketvirtainiu, visgi sutinka,… Read More: Heideggeris ir atominė bomba »
Philippe’o Lacoue-Labarthe’o žodžiai, pasakyti pagerbiant mirusį draugą Jacques’ą Derrida.: Aš nenoriu kalbėti. Visiškai. (Taip pat turiu įspėti: didžiąja dalimi visa tai yra tik neužbaigtumas, improvizacija, – tačiau ne ta prasme, kaip jis pats tą skelbė, išskleisdamas prieš save, mes visi esame to liudytojai, tris dešimtis mašinraščio puslapių. „Mažų mažiausiai“.) Iš kurios pusės beprieitum, nėra ką… Read More: Ištikimybės priesaika »
Pieterio Bruegelio Vyresniojo „Mirties triumfas“ – ne jautruoliams. Paprastai datuojamas apie 1562 m., jis rikiuojasi tarp bene labiausiai šiurpinančių amžiaus paveikslų, o praėję šimtmečiai tik ženkliai padidino šį rodiklį. Iki pat Goya’os 1810 – 1820 m. „Karo tragedijų“, Europos menas neturėjo nieko panašaus į šią žiaurią apybraižą apie pragarą žemėje. Paveikslas kabo Prado muziejuje, Madride,… Read More: Mirtis neatostogauja »
2010 m. Stephenas Hawkingas knygoje „Didysis sumanymas“ paskelbė, kad filosofija „mirė“, kadangi „nespėjo įkandin moderniosios pažangos moksle, ypač fizikoje“. Kalbėjo jis ne apie etiką, politinę teoriją ar estetiką. Jis paminėjo metafiziką, filosofijos šaką, siekiančią bendriausiai suprasti erdvės ir laiko, esminės pasaulio medžiagos prigimtį. Jei filosofai išties nori žengti pirmyn, jie turėtų palikti savo krėslus ir… Read More: Filosofija dar nemirė »
Pristatome dar vieną Gilles’io Deleuze’o esė iš rinkinio „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Ši knyga – tai literatūrinių-klinikinių tyrinėjimų serija, kurioje Deleuze’o pamėgti filosofai (Platonas, Spinoza, Kant, Nietzsche…) bei rašytojai (Beckett, Carroll, Kafka, Melville…) kalbasi ne tik vieni su kitais, tačiau ir vieni per kitus, iš visiems žinomų literatūros ar filosofijos „autorių“ virsdami… Read More: Ariadnės paslaptis remiantis Nietzsche »