Oficialus šios viešos paskaitos aprašas skelbia, kad ji skirta užmegzti, glaudinti, artinti dviejų skirtingų žmogaus raiškų – politikos ir meno – atstovus; dviejų skirtingų cechų narius, mąstančius apie politiką ir mąstančius apie meną, – TSPMI ir VDA akademines bendruomenes. Jei vadovautumėmės paskaitininkų Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo lūpose ne kartą skambėjusio minties klasiko Platono raštais, nėra didelio… Read More: Politika ir menas »
Pristatome VU tęstinio seminaro trečiąją paskaitą, šį kartą skaitytą Andriaus Bielskio, kurią pats autorius vadina egzegezine. Paskaita pradedama svarstymais, kodėl veikalas „Politika“ yra reikšmingas ir kodėl Aristotelis gali būti pristatomas revoliuciniu mąstytoju, nors tradiciškai tokiu nelaikomas. Paprastai jis priimamas/skaitomas konservatyviai ir niekaip nesiejamas su tuo, ką galima pavadinti emancipaciniu politiniu projektu. Vartodamas terminą „revoliucinis aristotelizmas“,… Read More: Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje »
Šioje sociologo L. Kraniausko ir filosofo A. Gedučio paskaitoje nekalbama, kaip parašyti gerą disertaciją, nepateikiamas praktiškų patarimų rinkinys iš serijos „Know-how“. Lengvai neišsisuksite, jei neturite Aleksandro Piatigorskio mintijimo aistros arba jei jūsų disertacijos užmačios nebus kažkas tokio, kaip Ludwigo Wittgensteino „Loginis filosofinis traktatas“; nepadės nė lažybos iš plazminio televizoriaus, kad parašysite gerą disertaciją per tris… Read More: Kas yra gera disertacija? »
Šiame garso įraše glūdi platus pokalbis apie filosofiją. Kartais išklausyti 78 minučių trukmės paskaitą jau yra nemenkas iššūkis dabartinės visuomenės nariui, įpratusiam prie 25 kadro efekto ar iki 30 sekundžių žadinančių vaizdinių apie palaimą, ar iki 3 minučių trunkančių dainų, ar iki 3 metų trunkančių santykių, ar apskritai akimirkos totalybės sukaustytam. Tačiau jei kalbama apie… Read More: Kaip įmanoma filosofuoti šiandien »
Šio pranešimo metu Nerijus Milerius rodė ilgas filmų ištraukas. Keistų filmų ištraukas. Keistų akademiniuose koridoriuose. Ir visai nekeistų daugeliui nuo 10 iki 17 metų amžiaus, arba daugeliui, dirbančių dešimt valandų per dieną ir vakare išgeriančių keturis butelius alaus kaip „duoną kasdieninę“, arba daugeliui, neperskaičiusių nieko daugiau, išskyrus tai, kas leido įgyti vidurinio mokslo baigimo liudijimą. Kasdienių. Pažįstamų.… Read More: Postapokaliptinis kinas ir politinis aktyvizmas »
Luko Brašiškio pranešimo tema skamba intriguojančiai – ir klausimas, ir kinas, ir realizmas, ir netgi spekuliacija… Mintis, intencionavusi ar sugestionavusi šį kalbėjimą, jei tikėti autoriaus žodžiais, yra retorinis sau keliamas galimybės tyrimas: ar filosofinis spekuliatyvusis realizmo judėjimas turi galimybių, atlikčių, panašumų, alter ego kino teritorijoje? Ir iš karto iš pranešimo turinio iškelkime Lukui klausimą, į kurį jis… Read More: Ar galimas spekuliatyvusis kino realizmas? »
Ritos Šerpytytės pastebėjimas, kad ji kalba apie nihilizmą ir tikrovę keistą dieną, 2012 12 21, – kai vieni inertiškai kažkam ruošiasi, o kiti tiesiog baiginėja praleisti dar vieną dieną klausantis šios paskaitos, – tapo iš kasdienės mus lydinčios pasaulio supratimo plotmės ateinančiu akstinu svarstyti teorines galimas tokios besiklostančios pasaulėžiūros prielaidas. Šis filosofijai visuomet svarbus teorijos ir praktikos ryšys,… Read More: Nihilizmas ir tikrovės sugrįžimas »