Algio Mickūno „įsitekstinimas“ tapo tikrai unikaliu reiškiniu Lietuvos minties padangėje. Matyt, neliko nė vieno, ką nors bendra turinčio su filosofija, kuris jo negirdėjo, neklausė, neskaitė, nematė, nebuvo ten, kur jis buvo. Toks čia atvykstančio unikalus santykis su kitais, čia esančiais, mažų mažiausiai nurodo, kad jis, studijuodamas filosofiją (sėdėdamas ant Sokrato kelių, kaip sako pats Algis), savo… Read More: Algio Mickūno paskaita ir pranešimas »
Gintauto Mažeikio pranešimas „Maištas ir erezija: orumo dramos“ – idėjų ir vizijų susikirtimo taško paieška. Anot pranešėjo, maištas ir sukilimas net istorijoje žymi būtent tokį tašką, kadangi jame susitelkia socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių koncentruota jėga, kuri apsprendžia tolesnį antropologinį būvį. Bet ar maištas yra tik tokios deterministinės-istoricistinės žmogaus būvio apibrėžties dėmuo? Mažeikis pats užduoda šį… Read More: Maištas ir erezija: orumo dramos »
Tomo Sodeikos pranešimas „Vaizdas iki meno ir po jo“ skamba keistai, jau pradedant pavadinimu, kuris nurodo, kad buvo momentas, t. y. laikmetis, kuomet meno nebuvo. (Dabar, kai kiekviena sąmonė gyvena taip, lyg atėjo iš sub specie aeternitatis ir truks iki amžinybės, nors net šis iki yra eliminuotinas, nes amžinybė neturi jokio iki.) Tad galima iš karto… Read More: Vaizdas iki meno ir po jo »
Dabarties intelektualiniame lauke, ypatingai, kai susiduria tarpdalykiniai laukai, fenomenologija nuskamba dažnai. Kartais atrodo, jog ji tapo didelės dalies mokslų – XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios – novum organum. Dalis Francio Bacono siekio išsipildo. Deja, fenomenologija negaili svarios kritikos XVII a. Novum Organum Scientiarum autoriui ir minčiai, tačiau, paradoksalu, ji pati užėmė jo vietą. Beje, yra… Read More: Du D. Jonkaus pranešimai apie fenomenologiją »
Šio garso įrašo formali paskirtis yra straipsnių rinkinio „Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas“ pristatymas 2013 m. Vilniaus knygų mugėje. Tačiau šiame įraše išgirsite ne šios knygos tekstų pristatymą, bet šių tekstų preteksto – civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos specialisto, kultūrologo, menotyrininko, orientalisto Algio Uždavinio (1962–2010) – asmens, minties, tekstų, veiklos, įtakos apmąstymo… Read More: Rytų ir Vakarų dialogai: Algio Uždavinio kūrybos erdvės »
Šis Arūno Sverdiolo pranešimas – apie atsiradimą. Ne apie gimimą iš žemės ar motinos įsčių, o kokiais būdais visa galimai tarpsta (galbūt ir žemė, taipogi ir motinos įsčios). Tai siekis dar kartą apmąstyti tvėrimo temą. Mąstyti apie tai, ką, matyt, mąstys ir paskutinis filosofas žmonių pasaulyje, jei kada nors tokia situacija susiformuos. Nenuostabu, kad Sverdiolas,… Read More: Du demiurgai »
Kartais gyvenime ką nors atlikti sustabdo baimė. Kartais didelis pasitikėjimas ir visažinystė. Kartais stoviniavimo priežastimi tampa apatija arba nusivylimas. Tačiau kartais pritrūksta paprasčiausios orientacijos ir troškimo visų pirmą pakeisti tą, kuris mums atrodo esantis savastimi. Pagaliau ne tik tai. Galite sakyti, kad čia tėra banalus egzistencinis klausimas, nesisiejantis su pristatomo akademinio pranešimo ignoravimu. Filosofija „užsiimantys“… Read More: Jugoslavijos Praxis mokykla ir jos veiklos įtaka šiuolaikinei post-Jugoslavijos politinei… »