Temos Archyvai: Pranešimai

Filosofija ir medijos

pagal | 2016 01 10

Siūlome išklausyti Tomo Sodeikos pranešimą „Filosofija ir medijos“ apie šio filosofo mąstymo temą, kuri gali būti prilyginta opus magnum statusui. Ši lotyniška dviejų žodžių kombinacija paprastai nurodo „svarbiausią“ kūrėjo veikalą, tačiau Sodeikos atveju tokia savaime suprantamybė negalioja. Visų pirma todėl, kad jis ypač šalinasi „opusų“ ir deklaruoja patirtinio filosofavimo intenciją, maksimaliai vengdamas įtarpinančių „objektų“. Atsižvelgiant… Skaityti toliau »

Tarp teksto ir konteksto

pagal | 2015 10 25

Dalia Satkauskytė pranešimą „Tarp teksto ir konteksto“ pradeda nuo prisipažinimo apie savo mišrią tapatybę: ji jaučiasi esanti literatūros kritikė tarp semiotikų arba semiotikė tarp literatūros kritikų. Kaip literatūros kritikę tarp semiotikų, ją erzina tai, kad semiotikai, kalbėdami apie literatūrą, neatsižvelgia į šios diskursų klasės specifiką, būdą ir sąlygas; kaip semiotikę tarp literatūros kritikų, ją erzina… Skaityti toliau »

Civilizacija ir/ar decivilizacija

pagal | 2015 09 28

Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Skaityti toliau »

Erdvės interpretacijos Vytauto Kavolio sociologijoje

pagal | 2015 08 31

Filosofijoje egzistuoja ilgaamžė ir turtinga erdvės apmąstymų tradicija. Šiuolaikiniam filosofui, besigilinančiam į erdvės problematiką, ją būtina išmanyti ne tik tam, kad išvengtų banalių pasikartojimų, bet ir tam, kad į savo samprotavimus galėtų pažvelgti iš plačios istorinės ir teorinės perspektyvos. Filosofas neturėtų apsiriboti tik jo disciplinai priklausančiais erdvės tyrinėjimais, jis turėtų bent jau nutuokti, kaip suvokiama… Skaityti toliau »

„Spokso kaip pelėda“: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai

pagal | 2015 07 31

Praeitais metais renginyje „Baltos lankos“ buvo parodytas Šarūno Barto filmas „Laisvė“ (2000). Po peržiūros vienas iš renginio pranešėjų Maksimas Ivanovas pasiūlė pakalbėti apie tai, kas buvo regėta, ir pristatė savo pranešimą „’Spokso kaip pelėda’: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai“, skirtą ne tiek regėto filmo tyrimui, kiek problematikai, kuri kyla žiūrint tokio pobūdžio kiną. Pagrindinis… Skaityti toliau »

Apie ontologijos „idėją“ ir jos transformaciją

pagal | 2015 07 26

Pristatome du pranešimus – Tomo Sodeikos „Ontologijos problemiškumas“ ir Danutės Bacevičiūtės „Ontologija ir etika: Hanso Jono atsakomybės imperatyvo paieška technikos amžiuje“, – skaitytus Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro surengtame seminare „Apie ontologijos ‘idėją’ ir jos transformaciją“. – I.: Tomas Sodeika, pradėdamas savo pranešimą, nubrėžė probleminę ontologijos schemą. Ji atrodė šitaip: Anot pranešėjo, taškas… Skaityti toliau »

T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis

pagal | 2015 06 30

Jūratė Levina savo pranešime nusprendė atkurti filosofinius pagrindus anglosaksų rašytojo T. S. Elioto (1888–1965) kūryboje. Tam ji naudoja antropologijos mokslo įrankius. Pats antropologijos mokslas glaudžiai susijęs su filosofija, ypatingai su jos metodologine puse kaip atropologijos grindžiančiuoju faktoriumi, tačiau autorė apsuka šį santykį kita linkme: antropologinių faktų nustatymas leidžia atkurti filosofinės pozicijos pėdsakus Elioto kūryboje. O… Skaityti toliau »