Temos Archyvai: Pranešimai

Colikono seminarai

pagal | 2016 09 14

Knygoje „Colikono seminarai“ pateikiama medžiaga, susijusi su darbiniais ir draugiškais santykiais tarp žymaus vokiečių filosofo Martino Heideggerio (1889–1976) ir šveicarų psichiatro Medardo Bosso (1903–1990). Heideggeris, pakviestas Bosso, keletą metų psichiatrams vedė seminarus Colikono mieste Šveicarijoje. Pirmą knygos dalį sudaro minėtų seminarų protokolai; antrą dalį – stenografuoti abiejų mokslininkų pokalbiai; trečią – Heideggerio laiškų Bossui, rašytų… Read More: Colikono seminarai »

Vitalistinis materializmas vs. materialistinis vitalizmas

pagal | 2016 07 30

Audronės Žukauskaitės pranešimas „Vitalistinis materializmas vs. materialistinis vitalizmas“ prasideda nuo autorės paaiškinimo, kad, nors jos pranešimo pavadinimas skamba abrakadabriškai, čia mintyje turimos dvi sąvokos – „vitalistinis materializmas“, kurį vartoja šiuolaikinė amerikiečių politikos teoretikė Jane Bennett, ir „materialistinis vitalizmas“, vartojamas prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o. Kviečiame pasiklausyti, kas gi yra tas vitalistinis materializmas, ir po to patyrinėti,… Read More: Vitalistinis materializmas vs. materialistinis vitalizmas »

Diskusija su Terry Eagletonu

pagal | 2016 07 18

Aplinkkeliai.lt perkratė savo kamarėlę ir joje rado kiek apdulkėjusį, bet nepraradusį savo vertingumo garso įrašą, kuriame įamžinta diskusija su įtakingu britų literatūrologu, literatūros kritiku ir kultūros teoretiku Terry Eagletonu. Diskusijoje, kurią jums pateikiame, kalbama apie „Naujosios kairės“ judėjimą, Karlo Marxo minties reikšmę šiuolaikinei politikai, meno ir politikos santykius bei didžiausias dabartines politines grėsmes. – ***… Read More: Diskusija su Terry Eagletonu »

Oskaras Milašius: klampus kelias į vienintelę nuskirtą vietą

pagal | 2016 05 28

„Visa, kas tikra, gimdo entuziazmą. Aš, kaip uolus katalikas, garbinu Bibliją, tačiau tai man netrukdo mylėti Platoną, Nietzschę, pagonis, protestantus, ateistus. Galėjau leistis būti karūnuojamas rožėmis Varšuvoje, kaip tai padarė dalis mano pasaulio lietuvių, tačiau nusprendžiau, kad galiu padaryti naudingesnį darbą, likdamas po kukliu lietuvišku kryžiumi.“ (Oskaras Milašius) Minėdami 139-ąjį Oskaro Milašiaus gimtadienį, pateikiame Andriaus… Read More: Oskaras Milašius: klampus kelias į vienintelę nuskirtą vietą »

Iš sociokultūrinės XVI a. medicinos istorijos Lietuvoje: karaliaus Stepono Batoro mirtis

pagal | 2016 04 13

„Šiuolaikinė medicinos istorija labiau krypsta jau nebe į medicinos atradimų istoriją, o į socialinius ir kultūrinius medicinos aspektus, derindama medicinos istorijos ir pasaulėžiūros, antropologijos, filosofijos istorijos perspektyvas. Tokiu būdu medicinos istorija įgauna humanitarinį veidą“, – sako senosios literatūros tyrinėtoja Dainora Pociūtė, savo pranešime rekonstruodama Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533–1586) mirties istoriją. Netikėta valdovo… Read More: Iš sociokultūrinės XVI a. medicinos istorijos Lietuvoje: karaliaus Stepono Batoro… »

Lotmano kultūros semiotikos paradoksas

pagal | 2016 03 01

Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Read More: Lotmano kultūros semiotikos paradoksas »

Lotmano kultūros tipologija

pagal | 2016 02 28

Rusų literatūrologo ir semiotiko Jurijaus Lotmano (1922–1993) intelektualinė figūra išties yra lyg medis, galintis teikti pavėsį ir užuovėją daugeliui augalų, bet kartais tikrai dideli ir gyvybingi, kaip Grybiškių ąžuolas, užgožiami kitų ideologiškai ir atsitiktinai „svarbesnių“, kaip Stelmužės ąžuolas. Silvi Salupere skaitytas pranešimas „Lotmano kultūros tipologija“ yra siekis kelti klausimą, kurioje vietoje keroja Lotmano mąstymo palikimas… Read More: Lotmano kultūros tipologija »