Temos Archyvai: Pranešimai

Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos

pagal | 2017 04 30
Komentarų: 0

Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Read More: Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos »

Intelektualinė Greimo biografija: žvilgsnis iš užjūrio

pagal | 2017 03 09
Komentarų: 0

Šie metai Lietuvoje yra pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metai. Seimas, UNESCO 2017-uosius skelbia Greimo metais. Tačiau Lietuvoje vyrauja tyla. Šis skelbimas – tarsi tylus Džiunglių Karaliaus pagarbinimas zoologijos sode. Štai guli vienišas Liūtas Kauno zoologijos sode, sulaukia jubiliejaus ir jį pagarbina kiti džiunglių gyventojai iš kaimyninių narvų (arba išvis nekreipia dėmesio, tingiai praradę… Read More: Intelektualinė Greimo biografija: žvilgsnis iš užjūrio »

Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31
Komentarų: 0

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Read More: Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties… »

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07
Komentarų: 0

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Read More: Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje »

Transcendentalinė ir eidetinė redukcija

pagal | 2016 11 29
Komentarų: 0

Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Read More: Transcendentalinė ir eidetinė redukcija »

Materialinių poreikių imperatyvumas: E. Levinas

pagal | 2016 11 17
Komentarų: 0

Jolantos Saldukaitytės pranešimo išeities taškas yra permąstyti prancūzų filosofo Emmanuelio Levino etinės metafizikos teiginį „Etika – tai pirmoji filosofija“ ir jo imperatyvą apie begalinę atsakomybę už kitą žmogų… Nepaisant filosofo teiginių apie nekūnišką veidą ir pan., kūniškumas Levino filosofijoje nėra pašalintas, veikiau priešingai, kūnas, kaip ir kūniškų materialinių poreikių patenkinimas, yra vienas esminių momentų jo… Read More: Materialinių poreikių imperatyvumas: E. Levinas »

Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas

pagal | 2016 10 17
Komentarų: 0

Prisimindami, kad šiemet 400-osios anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o mirties metinės, publikuojame Sauliaus Žuko pranešimą „Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas“. Pranešimo pavadinimas išduoda, kad turimas omenyje ne vien žymusis anglų menininkas. Pranešėjas kelia teorinį klausimą semiotiniame kontekste: „Kaip meilės intriga išsidėsto naratyvinėje schemoje?“ Gvildendamas šią problemą, S. Žukas pasitelkia keletą kūrinių – W. Shakespeare’o… Read More: Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas »