Prisimindami, kad šiemet 400-osios anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o mirties metinės, publikuojame Sauliaus Žuko pranešimą
„Apie meilę. Shakespeare’as ir Vaižgantas“1.
Pranešimo pavadinimas išduoda, kad turimas omenyje ne vien žymusis anglų menininkas. Pranešėjas kelia teorinį klausimą semiotiniame kontekste:
„Kaip meilės intriga išsidėsto naratyvinėje schemoje?“
Gvildendamas šią problemą, S. Žukas pasitelkia keletą kūrinių – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljetą“, Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“, kelias Alphonso Lingio esė, Stendhalio „Apie meilę“ ir Charles’io Baudelaire’o sonetą „Praeivė“.