Skiriu Vytautui Kavoliui, kuris visada buvo arčiau ir per toli nuo manęs. – Šokantys su vilkais: Jie pagavo vilką, uždarė jį ir jie apstojo jį visi ratu ir tada liepė jam šokti… Kas jiems, kad vilkas nemoka šokti, kas! Šok!, – rėkė jie… Jis neturėjo pasirinkimo, jis buvo jų belaisvis… Jie mušė vilką, ir… Read More: Vilko metmenys »
Savo rašinyje „Meno kūrinio ištaka“ Martinas Heideggeris interpretuoja van Gogho paveikslą, kad pavaizduotų meno – meno kaip tiesos atverties – prigimtį. Paveikslą jis nagrinėja išskirdamas tris buvimo būdus – naudingų artefaktų, gamtinių daiktų ir meno kūrinių. Pirmiausia jisai siūlo „nesiremiant jokia filosofine teorija“ aprašyti „įprastą reikmenį – valstietiškų batų porą“, ir čia reikalingas „betarpiškas aprašymas,… Read More: Natiurmortas kaip asmeninis objektas: pastaba apie Heideggerį ir van Goghą »
Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.: Savo darbuose neretai pabrėžiate M. K. Čiurlionio kūrybos ryšius su modernizmu. Kuo jis svarbus modernistinei sąmonei? Vienas svarbiausių Čiurlionio nuopelnų Vakarų modernistinio meno istorijai, mano… Read More: Čiurlionio genijaus įtakos orbita (III) »
Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.: M. K. Čiurlionis iš tikrųjų buvo originali, neįtikėtinai dosniai gamtos apdovanota asmenybė. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie šio menininko kūrybinio potencialo ypatumus? Norint geriau pažinti tokio sudėtingo… Read More: Čiurlionio genijaus įtakos orbita (II) »
Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Read More: Gyvenimas, menas ir mistika: ekonomika »
Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos technikos ir meno santykių sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Darbo pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į agresyvios technikos ir suprekintos visuomenės, jos poveikio susvetimėjimui problemas Martino Heideggerio filosofijoje. Vėliau detaliai analizuojama jo tradicinės Vakarų estetikos kritika, aptariamas jos nesugebėjimas atsakyti į naujų meno formų keliamas problemas. Ypatingas… Read More: Technikos ir meno santykis Heideggerio ir daoizmo filosofijoje »
Norint suprasti retro reiškinį kinematografijoje, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį kontekstą. Turbūt geriausia pradėti nuo atminties ir atvaizdų santykių istorijos, nes retro – tai atitinkamas atvaizdų tipas, orientuotas į atmintį apie praeitį. Nuo antikos laikų mnemotechnika buvo kuriama remiantis atvaizdų sistema. Viename autoritetingiausių mnemotechnikos tekstų, Cicerono traktate „Apie oratorių“, pasakojama sena garsi istorija apie… Read More: Retro ir atminties konstravimas »