Taromatas ir etinio subjekto steigtis

pagal | 2021 08 15

Kai tik išgirstu „etinio subjekto“ sąvoką, pirmoji mintinė asociacija vaizduotę nukelia į Senovės Graikiją ir jos gatves, aikštes, agoras ar puotas, kur Vakarų minties pradininkai ne tik lavino savo protą, bet ir pildė etinio subjekto esmę. Individo (subjekto) ir etikos simbiozė rūpinosi išpildymu ir nekėlė pirmumo klausimo. Būtent dėl šių dalykų išpildymo intensyviausiu lygmeniu mes mename, minime, pasakojame, tikime Sokratu kaip tuo, kuris įkūnijo ir įgyvendino Vakarų kultūros žmogaus idealą.

Taromate sutiktas subjektas menkai primena net Sokrato šešėlį. Jei dabar pabandytumėte „atsukti atminties juostelę“ ir prisiminti paskutinių penkių apsilankymų taromate patirtį, vargu bau ar jūsų vaizdiniuose šmėžuojančių subjektų „veidai“, o ypač jų elgsena, primintų individus, atliekančius etinį veiksmą. Etinį veiksmą ta nuzulinta, kasdiene samprata, kurią geriausia būtų vadinti ne etika, o etiketu. Net šia prasme sunku vertinti taromato lankytojų veikseną, juo labiau galvoti, kad jie galbūt suvokia savo elgsenos globalų poveikį, kad automatiniu judesiu vieną po kitos kišdami įvairiausių gėrimų pakuotes jie įtvirtina save kaip sprendžiančius apie elgseną ir mąstyseną…

Betgi paklausykime Danutės Bacevičiūtės pranešimo, skaityto šiųmetinėje „Baltų lankų“ konferencijoje, ir pabandykime įsiklausyti bei išgirsti argumentus, kad šis įrenginys – taromatas – ir jame sutinkami subjektai vis dėlto esti atitinkamo lygmens etiniai subjektai.

Bacevičiūtė pradeda nuo svarbios šiuolaikinės filosofijos problemos, atropoceno, įvedimo į mūsų mąstymo lauką. Pranešėja savo pozicijos nedeklaruoja, bet garsų vibracija jei ne kritiškai, tai „įtarpinančiai“ suponuoja jos požiūrį į antropoceno koncepciją. Šį įtarumą patvirtina ir prieš pagrindinę turinio eksplikaciją įvesti filosofai:

  • Catherine Malabou (ji, anot Bacevičiūtės, sukritikuoja pamatinę atropoceno tezę tokiu būdu: „Jei mes patys tampame gamtine jėga, nebegalime reflektuoti savo pačių veikimo.“ Šiame teiginyje pulsuoja neabejotina moderniosios filosofijos gamtos sampratos implikacija).
  • Hans Jonas (jo radikali etinė laikysena, kai etinė pozicija grindžiama imperatyvu suvokti savo padarinių globalų poveikį ir prisiimti atsakomybę už veiksmų padarinius bei poveikį).

Šių dviejų filosofų pozicijos nužymi pranešėjos keliamos problemos „Kaip galimas etinis subjektas dabarties pasaulyje?“ ribas: arba mes esame be etikos arba esame atsakingi už viską. Čia tokiu stipriai redukuotu ir supaprastintu teiginiu apibendrinome etikai kylančius iššūkius.

Anot Bacevičiūtės, Bruno Latouras gali pasiūlyti vaisingą bei turiningą sprendimą šioje plačioje ir, atrodytų, niekaip nesuderinamų pozicijų atvertyje. Šis prancūzų filosofas visų pirma žinomas kaip įtaigus ir svarbus šiuolaikinės socialinės padėties mąstytojas. Tiems, kurie nieko nežino apie Latourą, rekomenduotina paskaityti lietuviškai išverstą jo knygą „Mes niekada nebuvome modernūs“, kurioje pakankamai aiškiai suformuota pagrindinė jo idée fixe: tikros modernybės niekada nebuvo. Puiku: „Gal nebuvo?“ Būtent iš tokio mąstymo krypties Latouras yra suformavęs kvaziobjektų ir kvazisubjektų teoriją, kurios sėkmingą įsikūnijimą Bacevičiūtė įžvelgia taromate. Išgirsite ir faktų apie taromato sukūrimą (beje, kodėl Skandinavijos šalys čia suvaidino pagrindinį vaidmenį?), išsamesnę Hanso Jonaso koncepcijos eksplikaciją.

Taigi šiek tiek nurodėme, koks turinys jūsų laukia įsijungus čia siūlomą garso įrašą. Išgirsite platesnius teorinius kontekstus, bet esminis klausimas lieka iškeltas: ar štai šis individas, kišdamas tuščią taros indą į mechaninę mašiną, atlieka etinį veiksmą? Tai, kad klausiančiųjų ir diskutuojančiųjų buvo apstu, tik patvirtina, jog buvo pasirinkta vykusi etinio žmogaus būvio apmąstymo perspektyva.

Pranešimas (garso įrašas):

Danutė Bacevičiūtė „Taromatas ir etinio subjekto steigtis“

Įrašą rekomenduojame atsisiųsti, kadangi gėrybės internete neužsibūna amžiams

 

Konferencija „Baltos lankos“, Druskininkai, 2021 07 05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.